Sandėliavimo procesų eigos sutrumpinimas, sandėliavimo išlaidų pardavimo vienetui mažinimas, klaidų rizikos mažinimas – tai esminiai vidaus logistikos automatizavimo rezultatai. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju nauda yra tokia pat didelė ir ji pasiekiama taip pat greitai. Būna, kad rezultatai pastebimi jau po kelių mėnesių, bet kartais atsitinka ir taip, kad investicijos grįžta tik po keliolikos metų.
„Logisys“ specialistai pabrėžia, kad apie automatizavimą būtina pagalvoti tuomet, kai:
- pasireiškia esminė pasikartojančių veiksmų apimtis,
- atsiranda problemų dėl klaidų sandėliavimo procesuose bei problemų dėl procesų kokybės,
- reikalingas geresnis prekių identifikavimas ir stebėjimas,
- atsiranda poreikis kontroliuoti operacijas einamuoju laiku.
Jų teigimu, prieš pradedant sandėliavimo procesų automatizavimą, būtina atlikti šių procesų eigos analizę ir tikslų matavimą. Svarbu patikrinti veiksmus, kurie nekuria taip vad. pridėtinės vertės, bei atlikti KPI (pagrindinių veiklos rodiklių) analizę. Tik gavus tokią informaciją, galima parengti automatizavimo variantus ir nurodyti optimalius IT sprendimus, o po to parengti galutinį įgyvendinimo ir jo biudžeto sudarymo planą.
Neaišku, apie ką kalbama? Apie pinigus
„Mecalux“ specialistų teigimu, sandėliavimo procesai, kuriuos galima automatizuoti, galėtume padalinti į dvi grupes: tie, kurie susiję su fiziniu krovinių aptarnavimu, ir tie, kurie susiję su darbo objekte organizavimu ir planavimu.
Kalbant apie procesus, susijusius su krovinių aptarnavimu, omenyje turima:
- krovinių manipuliavimą lentynose,
- sunkvežimių iškrovimą ir pakrovimą,
- krovinių kokybės kontrolę,
- krovinių paruošimą siuntimui.
Svarbiausi elementai, susiję su sandėlio darbo organizavimo automatizavimu, tai:
- sandėlių operatorių darbo planavimas ir organizavimas,
- užsakymų komplektavimo ir ruošimo procesų skatinimas,
- krovinių sandėliavimo būdo ir vietos optimizavimas,
- turimų atsargų kiekio ir srauto stebėjimas.
Iš esmės, atliekant sandėliavimo procesų automatizavimą, visuomet turima omenyje pinigus. WDX technologų teigimu, kiekvienos įmonės atveju investicijų į automatizavimą pelningumo riba skirtinga, o investicijų pelningumui įtakos visų pirma turi: prekių rūšis, automatizavimo apimtis ir tam tikros verslo srities specifiniai veiksniai.
„Atliekant išsamius tyrimus, įgyvendinant logistikos projektus, vis dažniau susiduriame su automatizavimo ribinio pelno apskaičiavimo bei palyginimo su įprastiniu sprendimu problematika, – pabrėžia WDX specialistai ir patikina, kad svarstant apie automatizavimo pelningumą pirmiausia svarbu patikrinti einamąją investuotojo situaciją ir jo vystymosi planus bei nustatyti, kurie sandėliavimo procesai bus automatizuoti (nustatomas pakrovimo vienetų, kurie bus aptarnaujami tų procesų metu, dydis ir rūšys).“
Pagal tai rengiamos sprendimų simuliacijos, o gavus galutinį rezultatą galima nustatyti, ar automatizavimas tam tikru atveju bus pelningas. Automatizavimo plėtros kliūtimi gali tapti būtent dideli pirminiai įgyvendinimo kaštai.
Sprendimų – daugybė
Nėra paruoštų išankstinių taisyklių, kaip pradėti automatizavimą. Tai priklauso nuo tam tikro subjekto ir jo situacijos. Pagal STILL analizes daroma išvada, kad, iš esmės, augant automatizuotų sprendimų logistikoje rinkai, didėja joje prieinamų prekių pasiūla, vis dėlto technologiškai sudėtingos inovacijos ne visuomet pagrįstos ekonominiu požiūriu (ilgalaikio pelningumo ir pradinių investicinių išlaidų klausimas).
„Kartu su mūsų klientais atliekame medžiagų srautų analizę, nustatome reikalavimus ir bendrus jų įmonių veikimo aspektus, kad galėtume išrinkti geriausią prieinamą technologiją. Atkreipiame dėmesį tiek į ekonominius veiksnius ir investicijų grąžos laiką, tiek ir į sprendimo pritaikymo kliento verslo procesams lygį bei į tai, kokiu mastu šis sprendimas paruošia jo įmonę ateities iššūkiams, – aiškina Rafalas Pančikas, „STILL“ Advanced Applications Manager.
„STILL“ specialistų teigimu, siekiant plėsti automatizavimo sprendimus, pavyzdžiui, vidaus transporto priemonių srityje, svarbu paaiškinti, kad šios srities sprendimai labai skirtingi. Pradedant palyginti paprastomis, greičiausiai „susigrąžinamomis“ pagalbinėmis vairavimo sistemomis bei pavienėmis autonominėmis transporto priemonėmis, baigiant bendromis AGV sistemomis, kurias valdo centrinė sistema, ir kurios kaupia debesyje analizei ir optimizavimui svarbius duomenis.
„Automatizavimas yra įvairialypis, pradedant VNA siaurų tarpų sistemose instaliuojama iGo Pilot navigacija, kuri pati vairuoja vežimėlį su operatoriumi ir nuveža prie WMS nurodytos padėklų vietos, nepriklausomai nuo kitų veikiančiomis sistemomis, autonominėmis, operatorius sekančius komplektavimo partnerius, pavyzdžiui, OPX iGo neo, baigiant bendromis sistemomis, kurių atveju AGV subjektai, gebantys aplenkti kliūtis ir pėsčiuosius, paimti ir atidėti paletes, krauti elementus ir pan., susisiekia su programine įranga ir vieni su kitais, – teigia Rafalas Pančikas.
Nuo tūkstančių iki milijonų
WDX specialistai patikina, kad, išlaidų atžvilgiu, pastebimas automatizavimo pelningumo rodiklis, tai investicijos grąžos laikas. Priklausomai nuo automatizavimo lygio, rodiklis paprastai svyruoja nuo kelių iki keliolikos metų. Didelis skirtumas atsiranda dėl to, kad automatizavimas gali būti susijęs su vienu ar daugiau procesų sandėlyje.
„Investicijos į automatizuotą prekių paletavimo sistemą grąžos laikas bus trumpesnis nei daugiafunkcinio sprendimo, grindžiamo inteligentišku automatizuotu sandėliu, kuris priima, sandėliuoja ir išduoda pakrovimo vienetus be jokios žmogaus pagalbos, grąžos laikas. Investuotojas turi palyginti tuos duomenis ir laiką, per kurį tikisi gauti investicijos grąžą, – aiškina WDX specialistai.
Daug priklauso nuo investicijos kaštų, o ir čia skirtumai būna didžiuliai.
„Kai automatizuojame vieną procesą, tai automatizavimui skirtos išlaidos gali prasidėti nuo keliolikos tūkst. Eur paprasčiausių sistemų atveju. Tačiau tai retas atvejis. Paprastai investicijos į automatizavimą prasideda nuo kelių šimtų tūkstančių eurų iki dešimčių milijonų eurų, – vadove „Skaitmeninė transformacija sandėlyje – kaip tai padaryti?“ aiškina Martynas Dublickis, „Sente“ ekspertas.
Jacekas Zduniakas („SSI Schaefer“) per Smart Warehouse konferenciją Lenkijoje, vykusią paskutinio Modernlogo metu, pabrėžė, kad, siekiant nustatyti, kam tai apsimoka daryti, iš esmės reikia pačiam atlikti verslo analizę.
„Sukūrėme Weasel sistemą. Tai prekė, skirta kiekvienam, taip pat mažoms įmonėms. Vienos sistemos kaina – apie 10 tūkst. Eur. Aišku, reikia papildomai priskaičiuoti infrastruktūros išlaidas, bet paprastai bendra suma siekia iki 100 tūkst. Eur, – pranešė Zduniakas.“
Nuolatinės klaidos
Prieš keliolika mėnesių paskelbtoje ataskaitoje „Deloitte” specialistai patikina, kad investicijų į robotus grąža gali įvykti jau po metų. Iš „The robots are ready. Are you? Untapped advantage in your digital workforce” ataskaitos aiškėja, kad galiausia šie įrenginiai gali pakeisti vieną penktąją darbuotojų, dirbančių pilną darbo dieną. Organizacijos, kurios buvo bandomajame automatizavimo etape teigė, kad šios investicijos grąža įvyks maždaug po beveik 9,5 mėnesių. Tie, kas jau praėjo šį etapą, teigia, kad jis vidutiniškai trunka apie 11,5 mėnesių.
Skirtumų atsiranda dėl to, kad pradiniame etape įmonės blogai įvertina automatizavimo įdiegimo laiką ir išlaidas. Beveik dvi trečiosios respondentų pripažino, kad suklydo nustatydami įdiegimui skirtą laiką, o daugiau nei viena trečioji blogai paskaičiavo išlaidas.
Tai, kad didžiausias susirūpinimas, dažnai kylantis valdybai ar įmonių savininkams, yra klausimas, koks yra investicijos grąžos laikas, patvirtina ir „BinCode” specialistai. Jų teigimu, suma, kurią reikia skirti automatizuotų sandėlių lentynoms įrengti, konvejeriams, komplektavimo ar rūšiavimo sistemoms, atrodo labai didelė, lyginant su šiuo metu įdarbintų darbuotojų atlyginimams skiriamais pinigais. Tačiau daugeliu atvejų automatizuotų sandėlio įrenginių, optimizuojančių logistikos procesus, įdiegimo grąža gaunama po 3–5 metų. Sumažinus sandėlyje 2 pamainomis dirbančių asmenų skaičių 10 darbuotojų pamainoje, per 3 metus sutaupoma apie 450 tūkst. Eur.
Atidžiai skaičiuokite
„Mano manymu, pagrįstas pagrindas priimti sprendimą dėl sandėlio automatizavimo atsiranda tuomet, kai apskaičiuota grąžos norma siekia 5–10 metų, t. y. kai daugiausia po 10 metų bendros automatizavimo įdiegimo išlaidos padengs darbo išlaidas, kurias pašalino automatizuota įranga. Ilgesnis grąžos laikotarpis, atrodo, nepagrįstas dėl gana sparčios technologijų pažangos, kintančios rinkos dinamikos bei abejonių dėl mūsų operacinių poreikių, – teigia Kšyštofas Večorekas, OEX E-Business business architecture director „Sente“ bendrovėje.
WDX analitikai pabrėžia, kad klientas, skaičiuodamas investicijos grąžos laiką, gali nustatyti, ar tokie veiksmai jam bus pelningi, vis dėlto šis rodiklis neturėtų būti lemiantis ir galutinis. Svarbu taip pat suvokti, kad automatizavimas duoda ir kitokios naudos, pavyzdžiui: našumo ir produktyvumo didinimas, darbo ergonomikos ir saugos didinimas, įmonės prestižo kėlimas, klaidų ir sandėlio eksploatavimo išlaidų mažinimas.
Atsižvelgdami į tai, investuotojai individualiai sprendžia pelningumo klausimą priklausomai nuo to, ar jiems svarbiau greita investicijų grąžą, ar ilgalaikis darbo kokybės gerinimas.
Pixabay nuotr.