Iš pradžių egzoskeletais domėjosi tik armija, vėliau jiems buvo ieškoma „civilio“ panaudojimo. Be armijos (panaudojimas mūšio lauke), ar medicinos (pagalba žmonėms, kurie negali judėti savo jėgomis), egzoskeletais vis labiau domėjosi statybos ir logistikos įmonės. Jie palaiko krovinių perkėlimą tose vietose, kur sunkioji technika negali patekti arba negalima jos naudoti.
Šio tipo prietaisų gamintojų sąrašas yra gana ilgas, o atsiranda vis daugiau egzoskeletų tiekėjų. Į klausimą apie prietaisų kainas jie atsako… tyla. Kiek tai iš tikrųjų kainuoja, bus žinoma, kai bus rastas platesnis nei anksčiau taikymas. Kol kas tai tik bandymai, realiomis sąlygomis darbuotojai tikrina, ar ir kiek šie prietaisai sumažins galūnių ir stuburo apkrovą, kaip jie paveiks fizinę būklę ar sveikatą. Siekiama, kad egzoskeletai „konkuruotų“ su pramoniniais robotais.
Logistikoje egzoskeletai naudingi atliekant sandėlio veiklą, pakraunant ir iškraunant prekes, keliant ir nuleidžiant, komplektuojant ir iškomplektuojant krovinius.
Galimi tiek pasyvieji egzoskeletai, kurie palaiko darbuotoją tik mechaninėmis priemonėmis, kabelių sistemomis ar spyruoklėmis (priima krovinius kaip tam tikrą atsvarą ir paverčia juos energija), tiek aktyvieji egzoskeletai (siūlo papildomą išorinę paramą variklių ar pneumatinių sistemų pavidalu).
Abiem atvejais egzoskeletas yra savotiškas „šarvas“, naudojamas stiprinti visas ar tik kai kurias raumenų dalis (gali, pvz., sustiprinti tik ranką – vad. dirbtinę ranką).
Egzoskeletai logistikoje ir pramonėje
Korėjiečiai jau daugelį metų vertina palaikomus šarvus. “Daewoo Shipbuilding and Marine Engineering“ aprūpino laivų statyklos darbuotojus egzoskeletais, kurių dėka jie gali laisvai valdyti iki 30 kg sveriančiais kroviniais. Panašų tikslą turėjo ir Olandijos logistikos įmonė „Geodis“, kuri pasirinko pasyvius egzoskeletus, o „šarvai“ buvo aprūpinti užsakymų rinkėjai, kurie per darbo dieną perkelia daugiau nei 4 tonas. Panašų DHL Vokietijoje išbandytą egzoskeletą sukūrė „Laevo“.
Nemažą susidomėjimą rodo automobilių sektorius. BMW įdiegė egzoskeletus savo gamykloje Spartanburge JAV, kelios „Ford“ gamyklos darbuotojų grupės jau vykdo užduotis egzoskeletuose. Įrenginiai (be galios, varomi žmogaus raumenų) yra iš „EksoVest“. Mokslininkai apskaičiavo, kad eilinis „Ford“ gamyklos darbuotojas pakelia rankas vidutiniškai 4,6 tūkst. kartų per dieną, egzoskeletas turi perimti dalį šių pastangų nuo 2,3 iki 7 kg srityje.
„Audi“ taip pat neseniai nusprendė pradėti tyrinėti egzoskeletus, prietaisas sveria 3 kg ir leidžia geriau paskirstyti pakeltus svorius, taigi sumažina nugaros skausmus. „Hyundai“ grupės konstruktorių sukurtas robotizuotas egzoskeletas tai labai sunkius daiktus kelti skirta, patobulinta H-LEX prietaiso versija. Tiekėjas teigia, kad šios mašinos pagalba vartotojas gali pakelti iki kelių šimtų kilogramų sveriančius daiktus.
Egzoskeletą taip pat pristatė kita korėjiečių kompanija – LG . „CLOi SuitBot“ pavadintas išradimas buvo sukurtas bendradarbiaujant su „SG Robotics“ startuoliu. Prietaisas palaiko žmogaus pėdas, kojas ir juosmens dalis, tokiu būdu suteikdamas jam galimybę ne tik pakelti ir nešti sunkesnes prekes, bet ir mažina stuburo apkrovą. „CLOi SuitBot“ naudoja dirbtinio intelekto technologijas, kurios nuolat stebi ne tik įrenginio, bet ir kūno būklę (įrenginio pritaikymas esamoms darbo sąlygoms). Jei sistema nustato nukrypimus, ji iškart išjungia egzoskeletą ir greitai apie tai praneša savininkui.
„German Bionic“ įmonės egzoskeletas buvo išbandytas Vokietijoje keliuose „DB Schenker“ sandėliuose (komplektuojant iki 15 kg pakuotes). Cray X remiasi į ant sandėlininko kūno pritvirtintą atraminę konstrukciją, kuri elektromechanikos pagalba palaiko jo judesius (pagalba nugaros raumenims ir juosmeninei stuburo daliai). Egzoskeletais aprūpinti sandėlių darbuotojai ėmė pakuotes iš lentynų ir dėjo ant padėklų. Cray X testus prižiūrėjo Dortmundo universiteto doktorantai.
Netrukus rinkoje turi pasirodyti iš visų pažangiausias egzoskeletų. „Sarcos Robotics“ inžinieriai ruošia Guardian XO Max. Egzoskeletas bus maitinamas tik miniatiūrinėmis baterijomis (keičiami elementai, kuriuos bet kada galima pakeisti įkrautais). Dėl mažo dydžio iškeitimą galima lengvai atlikti lauke. Svarbi ir prietaiso galia. Egzoskeleto kūrėjai užtikrina, kad keldamas 45 kg krovinį operatorius kėlimui sunaudos tiek pat jėgos, kiek keliant 2,2 kg.
Šiuo metu taip pat vyksta darbai susiję su šiuolaikinėmis technologijomis užpildyti „Talos“ egzoskeletu (specialios medžiagos, ryšių sistemos, borto kompiuteriai, temperatūros reguliatoriai, jutikliai stebintys vartotojo sveikatą, taip pat prietaisai, kurie pagreitina žaizdų gijimą, nuosavas deguonies tiekimas). Pirmiausiai, tai tikrai pateks į armiją, tačiau jau šiandien kalbama, kad ateityje paprastesnės tokio tipo įrenginių versijos bus naudojamos darbo vietose, pvz., sandėliuose.