Šiuo metu transporto sektoriuje elektrinės transporto priemonės vis dar retai sutinkamos. Panašiai kaip anksčiau elektrinius lengvuosius automobilius, jas kamuoja panašios „vaikystės ligos“. Sunkūs akumuliatoriai įtakoja sunkvežimių talpumą, taigi ir vežėjo pajamas.
Tuo pačiu metu vis dar trūksta didelių komercinėms transporto priemonėms skirtų įkrovimo stočių. Pridėjus trumpą atstumą, ilgą atsiskaitymo laiką ir dideles elektroninių sunkvežimių pirkimo išlaidas, šių ekologiškų transporto priemonių pirkimas gali atrodyti ekonomiškai ir logiškai nepagrįstas.
Lūžio taškas
Vokietijos dienraštis „Bild“ praneša, kad remiantis vadybos konsultacijomis užsiimančios įmonės „Boston Consulting Group“ tyrimu, artimiausiais metais tai turėtų pasikeisti.
„Aplinkos įstatymai, augantis „žaliųjų“ variklių konkurencingumas ir augantis klimato kaitos padarinių suvokimas spartina sektoriaus perėjimą prie nulinės emisijos sunkvežimių“, – rašoma tyrime.
Tyrimas rodo, kad 2025-ieji m. elektra varomiems sunkvežimiams bus lūžio taškas. Europos Sąjungoje vidutinės ir sunkios apkrovos akumuliatoriniai sunkvežimiai, kurių rida yra 120 tūkst. kilometrų, jau iki 2025 m. vežėjams gali kainuoti tiek pat, kiek ir sunkvežimiai su įprastine pavara (Kinijoje ir JAV tai gali įvykti dar greičiau). Reikia pažymėti, kad tyrimas apima visas išlaidas – elektrinio sunkvežimio įsigijimą, eksploatavimą, priežiūrą ir kt.
Dokumento autoriai daro prielaidą, kad sunkvežimių gamintojai nuo 2025 m. bus baudžiami, jei nebandys sumažinti klimatui kenksmingo CO2 kiekio. Be to, BCG tikisi, kad padidės valstybės parama netaršiam krovininiam transportui.
Analitikai prognozuoja ilgalaikį dyzelino kainų augimą bei akumuliatorių kainų mažėjimą ir sunkvežimių įkrovimo tinklo plėtrą. Gamintojai „Volvo“, „Daimler“ ir „Traton“ (kuriam priklauso MAN ir „Scania“) iki 2025 m. planuoja įrengti 1700 įkrovimo punktų.
BCG analitikai ir kuro elementų sunkvežimiams numato teigiamą ateitį. Remiantis tyrimu, vandenilinės transporto priemonės pagal sąnaudas gali pasivyti dyzelinius sunkvežimius jau 2028 m.
Pagrindinis tyrime minimas jų privalumas – degalų papildymas, kuris yra daug greitesnis nei elektrinių sunkvežimių įkrovimas. Be to, jie pasižymi didesniu nuvažiuojamu atstumu ir jų talpos neriboja akumuliatoriaus svoris.
Elektriniai mikroautobusai jau pigesni
Remiantis naujausiu Briuselio nevyriausybinės organizacijos „Transport & Environment“ tyrimu, elektrinių krovininių mikroautobusų įsigijimo ir eksploatavimo kaina jau yra mažesnė nei analogiškų dyzelinių mikroautobusų. T&E ataskaita rodo, kad vidutinio elektrinio krovininio mikroautobuso turėjimas ir naudojimas, perskaičiavus kilometrais, yra 25 proc. pigesnis
Dyzelinių lengvųjų komercinių transporto priemonių vidutinis turėjimas ir naudojimas kainuoja 16 centų už 1 kilometrą. Elektriniai krovininiai mikroautobusai, kainuoja 11 centų arba net 10 centų, jei savininkas pirkimui gavo subsidiją.
Taigi elektrinė transporto priemonė gali būti iki 37,5 proc. pigesnė nei jos dyzelinis atitikmuo. Kalbant apie sunkesnes komercines transporto priemones, skirtumas tarp subsidijuotos elektrinės ir dyzelinės siekia net 42 proc.