Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

„Via Carpatia” trasos sukūrimo idėją 2006 m. Lancute inicijavo Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos ministrai, kuriuos rėmė tuometinis Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Kačinskis. Dabar šios šalys nori, kad „Via Carpatia“ taptų vienu iš pagrindinių Europos transporto maršrutu, ir tai gali įvykti, nes  ES forume daugelio ES šalių transporto ministrai paskelbė šiam projektui paramą.

Šis planuojamas tarptautinis kelias eis iš Klaipėdos ir Kauno Lietuvoje per Balstogę (Białystok), Liubliną (Lublin), Žešuvą (Rzeszów) ir Slovakijos Košicę (Košice) į Debreceną (Debrecen) Vengrijoje ir toliau į Rumuniją, Bulgariją ir Graikiją. Jis turėtų pasiekti Rumunijos Konstancą (Constanța) uostą prie Juodosios jūros ir Graikijos Salonikus prie Egėjo jūros.

Prašymas įvesti „Via Carpatia“ į TEN-T tinklą buvo pasirašytas Lancute surengtoje „Privalumai regionams, kylantys iš „Via Carpatia“ magistralės įgyvendinimo“ konferencijos pabaigoje. Jame dalyvavo Lenkijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Kroatijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos ir Europos Komisijos atstovai.

Taip pat balandžio mėnesį EP pritarė Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) fondo reglamento pakeitimui, kuris numato „Via Carpatia“ projekto įtraukimą į ES prioritetinių investicijų sąrašą.

-
+

Anksčiau susitarimas šiuo klausimu buvo pasiektas trišalėmis derybomis tarp Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos. Tokiu būdu Europos Sąjunga oficialiai pripažino šio tarptautinio transporto koridoriaus svarbą ir sutiko įvesti visas tarpvalstybines atkarpas maršrute iš Lietuvos per Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, iki Rumunijos ir tarpvalstybinių atkarpų su Baltarusija ir Ukraina, į finansuojamus iš „Europos infrastruktūros tinklų priemonė – CEF“ fondo projektus.

Pagal šią priemonę 2021–27 m. bus įgyvendintos svarbiausios Europos transporto investicijos. „Via Carpatia“ įtraukimas į ES finansinę priemonę garantuoja pinigus projektui.

Maršruto svarba kelių transportui

„Via Carpatia“ magistralė atskirose teritorijose

Lietuvoje „Via Carpatia“ kelio ruožas sujungs Klaipėdos uostą su Kauno miestu E85, o toliau – su Lenkijos ir Lietuvos pasieniu E67 kelio ruožu.

Slovakijoje „Via Carpatia“ eis per regionus, kurių kelių infrastruktūra yra palyginus mažiau išsivysčiusi, nei kituose šalies regionuose. „Via Carpatia“ magistralė per Rytų Slovakiją bėgs esamu D1 greitkeliu tarp Prešovo (Prešov) ir Košicės ir greitkeliu R4 iš Lenkijos ir Slovakijos sienos iki Prešovo, o toliau per Košicę iki Slovakijos ir Vengrijos sienos. Tačiau Slovakijos atveju, didelę reikšmę turi keliai, einantys pagal dienovidinį, dėl geografinių ir geopolitinių sąlygų. Slovakija yra įsikūrusi ant maršruto iš Prancūzijos į Rusiją, o valstybė turi didelį dienovidinį teritorinį mastą. Tačiau, svarbus yra kelių sujungimas pagal lygiagretes tarp Prešovo ir Košicės (atitinkamai 3 ir 2 miestas Slovakijoje pagal gyventojų skaičių).

Panašiai Vengrijoje „Via Carpatia“ eis esamais greitkeliais ir autostradomis. Ilgiausias ruožas tarp Miškolco (Miskolc) ir Debreceno (Debrecen) šiuo metu turi autostrados standartą (M30, M3, M35 ruožai).

„Via Carpatia“ Rumunijoje sutaps su E671 keliu (Oradia (Oradea)- Aradas (Arad) – Timišoara (Timişoara)), tada su E70 keliu (Timišoara – Drobeta-Turnu Severinas (Drobeta-Turnu Severin)), po to eis šalies keliu 56A į Kalafatą (Calafat) ir iki sienos su Bulgarija. Iš viso minėtos dalies ilgis yra 462 km. Tačiau Rumunijos atveju svarbi maršruto dalis tai bus atšaka į Konstancos uostą, o alternatyvaus maršruto ilgis yra 936 km.

Bulgarijos ruožas pirmajame etape sutampa su Europos keliu E79, o vėliau bėga A2, A6 ir A3 greitkeliais iki sienos su Graikija. Panašiai kaip ir Rumunijoje, svarbi maršruto dalis tai atšaka, šiuo atveju – iki sienos su Turkija (Svilengradas (Свиленград)).

Tarp šių šalių daugiausia investicijų į infrastruktūrą reikalauja Lenkijos „Via Carpatia“ ruožas. Rytų Lenkijos regionuose „Via Carpatia“ maršrutas, kuris turės greitkelio standartą, papildys regioninį kelių tinklą. Slovakijoje šis maršrutas sutaps su pagrindiniu keliu, jungiančiu dvi labiausiai į rytus nutolusias atskirų šalių sostines, t. y. Košicę ir Prešovą. Per Slovakiją ir t Vengriją eina pagrindiniai tarptautiniai keliai iš vakarų į Europos rytus, ir tai jie sudaro pagrindinį kelių transporto ašį.

Tokiais atvejais „Via Carpatia“ papildys kelių sistemą, nes artimiausioje ateityje sunku tikėtis, kad eismo intensyvumas planuojamame maršrute bus panašus į maršrutus iš Berlyno į Kijevą, ar iš Vokietijos ir Austrijos link Ukrainos ir Rusijos.

„Via Carpatia“ potencialas ir svarba ekonomikai

Atsižvelgiant į ekonominius ryšius tarp šalių (tai yra potencialus kelių eismo padidėjimas), per kurių teritoriją eina „Via Carpatia“, reikėtų pažymėti, kad prekyba, vertinama pagal eksporto apimtį, yra nedidelė. Žinoma, atsižvelgiant į kaimyninių šalių ryšius, dėl akivaizdžių priežasčių prekybos apyvarta yra reikšminga bendrame šalies balanse, tačiau mainai su kitomis šalimis yra nedideli.

Pavyzdžiui, Lietuvos eksportas į Lenkiją užima beveik 10 proc. visų užsienyje parduodamų prekių ir paslaugų, bet į likusias penkis šalis – tik 1,61 proc. Be „Via Carpatia“ sujungimo su maršrutais, vedančiais į Skandinaviją, Turkiją ar Ukrainą, prisiimta tranzito funkcija nebus įvykdyta, nes tiriamų šalių prekybos mainai yra gana nedideli, net darant prielaidą, kad tai vyksta dominuojant kelių transportui.

Todėl galima daryti išvadą, kad eismas „Via Carpatia“ trasoje turėtų kilti dėl tranzito tarp Šiaurės ir Pietų Europos. Šis kelias – tai gali būti šansas Klaipėdos uostui išplėsti savo infrastruktūrą, o per atšaką į Pomeraniją – taip pat šansas Gdanskui. Vis dėlto lieka neaišku, ar paklausa tranzitui tarp Klaipėdos uosto ir Rumunijos uostų yra pakankama tam, kad ekonomiškai pagrįsti investiciją. Net jei tranzitas per „Via Carpatia“ bus konkurencingas palyginti su kitais keliais ir kitomis transporto rūšimis, sekantis klausimas – kokia jo svarba regioninei plėtrai.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros