Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, tai ne tik infrastruktūros plėtros žingsnis, bet ir simbolinė jungtis tarp tautų.
„Via Baltica – daugiau nei kelias. Tai jungtis tarp šalių ir žmonių, kuri sustiprina mūsų bendrystę su kaimynais ir viso regiono saugumą“, – sako susisiekimo ministras J. Taminskas.
Projektą įgyvendinanti AB „Kauno tiltai“ informuoja, kad baigtame pasienio ruože įrengti:
- 3 viadukai, 11 žiedinių sankryžų, 2 tuneliniai pravažiavimai,
- moderni poilsio aikštelė su elektromobilių įkrovimo vietomis,
- 3 tuneliniai praėjimai gyvūnams ir žaliasis tiltas.
„Šis pasienio ruožas svarbus ne tik dėl saugumo, bet ir dėl strateginio mobilumo – modernizuota automagistralė nuo šiol užtikrins sklandesnį eismą tarp Lietuvos ir Lenkijos, pagerins vietos gyventojų susisiekimą bei logistikos srautų judėjimą visame regione“, – skelbia Susisiekimo ministerija.
„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas pabrėžia, kad ši atkarpa ilgą laiką buvo viena pavojingiausių Lietuvoje.
„Dabar kelionės šiuo keliu tapo gerokai saugesnės, paleidę eismą abejomis kryptimis po dvi juostas jau galėjome padidinti leistiną važiavimo greitį iki 130 km/val.“ , – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
Viso 40 km ruožo modernizacijos vertė siekia 187 mln. eurų. Tai vienas didžiausių ir techniškai sudėtingiausių kelių infrastruktūros projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Projektas finansuojamas iš EITP, ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto.
„Via Baltica“ – tarptautinė transporto arterija nuo Varšuvos iki Talino (E67), iš kurių 269 km eina per Lietuvą. Magistralė svarbi ne tik ekonomikai ir logistikai, bet ir kariniam mobilumui NATO kontekste.
