Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Dėl koronaviruso pandemijos protrūkio Europoje daugelio kompanijų rinkos vertė smarkiai krito. Sunkiai nukentėjusios Europos įmonės tampa lengvu taikiniu užsienio investuotojams. Būtent todėl Europos Komisija nori kontroliuoti ne ES subjektų vykdomas investicijas.

Nuo 2020 m. vasario mėn. pabaigos, kai SARS-CoV-2 virusas pradėjo pasiekti Europą, viso žemyno finansų rinkos patyrė didelius nuostolius. MSCI Europe akcijų indeksas, matuojantis 15 Europos šalių akcijų grąžos normas, 2020 m. prarado 23 procentus. Tuo tarpu DAX indeksas, kuris stebi 30 didžiausių Vokietijos kompanijų, tokių kaip „Daimler“, „Lufthansa“, „Bayer“ ir „Allianz“, nuo vasario pabaigos prarado apie 20 procentų.

Kai kurios bendrovės, tokios kaip Vokietijos avialinijų bendrovė „Lufthansa“, yra gana „geroje“ situacijoje, nes  gali tikėtis finansinės pagalbos iš vyriausybės. Tačiau dauguma Europos įmonių negali tikėtis tokios paramos. Daugeliui iš jų yra labai reikalinga finansinio likvidumo injekcija, tiesiog tam, kad jie išliktų paviršiuje dar keletą mėnesių. Kita vertus, pasaulyje yra daug investuotojų, norinčių „padėti“.

Pasak „Bloomberg“ agentūros, tuo metu bankininkai pastebėjo staigų Kinijos bendrovių ir fondų užklausų dėl galimybės perimti kompanijas Europoje skaičių. Remiantis anoniminiais šaltiniais, kuriuos cituoja agentūra, „daugelis potencialių pirkėjų yra valstybinės įmonės“. Tačiau visi galimi susitarimai, kuriuos sudaro Kinijos bendrovės, įskaitant ypač tas, kurias kontroliuoja valstybė, sulauks rimtos Europos vyriausybių reakcijos.

Kovo mėn. pabaigoje Europos Komisija paskelbė gaires dėl užsienio investicijų, kurias vykdo subjektai ne iš Europos Sąjungos šalių, stebėsenos. Šiame dokumente komisija ragina ES valstybių narių vyriausybes būti ypač budrioms ir atidžiai stebėti užsienio investicijas į Europos strateginį turtą. Šios gairės neatėjo iš niekur. Platesni ES reglamentai dėl tiesioginių užsienio investicijų kontrolės įsigaliojo jau 2019 m. balandžio mėn.

ES reglamente rašoma, kad nors ES ir toliau skatina investicijoms atvirą aplinką, tuo pat metu ji gali „nustatyti ribojančias priemones, susijusias su tiesioginėmis užsienio investicijomis, saugumo ar viešosios tvarkos sumetimais“. Šis dokumentas nustato bendrus teisinius rėmus, naujų mechanizmų, skirtų stebėti tiesiogines užsienio investicijas ne iš ES šalių, kūrimui. Naujas koordinavimo mechanizmas ES lygmeniu, pagrįstas reglamentu, nustatančiu tiesioginių užsienio investicijų stebėjimo sistemą, įsigalios 2020 m. spalio mėn.

Būtinybė geriau apsaugoti Europos bendroves nuo užsienio įmonių perėmimo buvo pastebėta dar prieš pandemijos protrūkį, o dėl dabartinės krizės šis reikalas tapo dar aktualesnis.

Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente vadovas Manfredas Weberis pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų nustatyti 12 mėnesių moratoriumą Kinijos investicijoms. Už konkurenciją atsakinga Europos komisarė Margrethe Vestager nurodė, kad Europa turi būti budri Kinijos subjektų įmonių įsigijimo klausimu. Nepaisant to, kad nors ES institucijos šiuo klausimu garsiai pasisako, galų gale savo įmones turi apsaugoti atskiros valstybės narės, nes šalies vyriausybės vis dar išlieka pilnai atsakingos už savo nacionalinį saugumą.

Protekcionizmo veiksmai visame žemyne

Daugelis Europos Sąjungos šalių jau yra įvedusios griežtesnes priemones, skirtas apsaugoti savo įmones nuo ES nepriklausančių subjektų perėmimo. 2020 m. kovo mėn. pradžioje Ispanijos vyriausybė sumažino iki 10 proc. ribą, leidžianti automatiškai kontroliuoti užsienio įmonių įsigyjamas šalies bendrovių akcijas. Be to, pasak advokatų kontoros „White and Case“, vyriausybė išplėtė tiesioginių užsienio investicijų kontrolės taikymą kituose sektoriuose, tokiuose kaip sveikatos apsauga, technologijos ir bendra kritinė infrastruktūra.

Vokietijoje pagal naujas taisykles potencialus sandoris gali būti patikrintas, jei yra nors tik „tikimybė pakenkti“ viešajai sistemai ar visuomenės saugumui.

 

Šiek tiek daugiau nei po mėnesio tą patį sprendimą įvedė Prancūzijos vyriausybė, kuri sumažino nuo 25 iki 10 procentų ribą, leidžianti automatiškai kontroliuoti užsienio įmonių įsigyjamas šalies bendrovių akcijas. Pasak Légifrance, vyriausybė taip pat išplėtė tokios kontrolės taikymą biotechnologijų sektoriuje.

Italijos vyriausybė įvedė veto, leidžiantį blokuoti arba apriboti tam tikrų rūšių užsienio investicijas atskirose įmonėse šiuose sektoriuose: finansinės paslaugos, infrastruktūra ir kritinės technologijos, energetika, transportas, vandens tiekimas, sveikatos apsauga, maisto gamyba, robotika ir kibernetinis saugumas. Įmonės ne iš ES privalo informuoti Italijos vyriausybę apie Italijos bendrovės akcijų, kurios sudaro 10 procentų ar daugiau bendrovės kapitalo arba kurių vertė yra didesnė nei vienas milijonas eurų, įsigijimą.

Vokietijoje vyriausybė pradėjo reformuoti Užsienio prekybos ir mokėjimų įstatymą. Pagal naujas taisykles potencialus sandoris gali būti patikrintas, jei yra nors tik „tikimybė pakenkti“ viešajai sistemai ar visuomenės saugumui, o anksčiau buvo kalbama apie „realią grėsmę“.

Kinijos investicijos Europoje

Nors Europos Komisija nenustatė jokios konkrečios šalies, akivaizdu, kad Briuselis ir kitos Europos sostinės mano, kad didžiausią grėsmę kelia Kinijos įmonių įsigijimai. Daugelis aukšto rango ES politikų perspėdavo jau anksčiau, kad Kinijos įmonės perima krizės paveiktas Europos įmones.

Po dešimtmečio augimo dviženkliu greičiu, Kinijos pasaulinės investicijos pasiekė aukščiausią lygį 2016 m. ir nuo to laiko rodo mažėjimo tendenciją.

 

Tačiau šiame etape reikėtų pabrėžti, kad remiantis išsamia Kinijos investicijų Europoje analize, kurią atliko Mercator Institute for China Studies, iš tikrųjų Kinijos tiesioginių užsienio investicijų vertė 28 ES valstybėse 2019 m. sumažėjo 33 proc., nuo 18 milijardų Eur 2018 m. iki 12 milijardų Eur.

Tokia tendencija pastebima ne tik Kinijos investicijų Europoje atveju, bet ir visame pasaulyje. Remiantis minėtu tyrimu, po dešimtmečio augimo dviženkliu greičiu, Kinijos pasaulinės investicijos pasiekė aukščiausią lygį 2016 m. ir nuo to laiko rodo mažėjimo tendenciją. Pagal ataskaitą „Kinijos investicijos smarkiai smuko 2017 ir 2018 m. po to, kai Pekino valdžia įvedė administracinius apribojimus pažaboti „neracionalų“ kapitalo nutekėjimą. 2019 m. tiesioginių užsienio investicijų iš Kinijos vertė nukrito iki 2014 m. užfiksuoto lygio “.

Anot šios ataskaitos autorių, „šis Kinijos tiesioginių užsienio investicijų vertės sumažėjimas Europoje turėjo tris pagrindines priežastis: sugriežtinta išorinių investicijų administracinė kontrolė, įvesta Kinijoje nuo 2017 m.; kai kurių pagrindinių investuotojų „neracionalių“ pirkimų apribojimas ir finansinio įsiskolinimo mažinimo programos įgyvendinimas (t. y. finansinio sverto lygio sumažinimas), dėl ko buvo apribotos Kinijos kompanijų galimybės finansuoti užsienio turto pirkimą”.

Geriau įvertinti situaciją leis mums tik statistiką už 2020 m. Tada paaiškės, kokie aktyvūs Kinijos investuotojai buvo pasaulinės pandemijos metu, tuo laikotarpiu, kai daugelio geidžiamų bendrovių kainos dažnai prarado daugiau nei 30 procentų savo vertės.

Straipsnio autorius: Filip Brokeš, analitikas ir žurnalistas, kuriuo specializacija – tarptautinė politika ir ekonomika.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros