Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Vežėjų pajamos auga, tačiau šį augimą lėtina stiprėjanti įtampa Vakarų valstybėse. Pajutusios didelę konkurenciją, tokios šalys kaip Vokietija, Prancūzija pradėjo ginti savo rinkas protekcionistinėmis priemonėmis.

Statistikos departamento duomenimis, transporto ir sandėliavimo sektoriaus įmonės pirmąjį 2016 m. ketvirtį gavo 1,7 mlrd. Eur pajamų – 1,9% daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Tiesa, šis augimas labai trapus ir labiau simbolinis, mat pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pajamos sumažėjo 0,9%.

Ekspedijavimo ir saugojimo veikla užsiimančių bendrovių pajamos šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 722 mln. Eur ir buvo 1,7% mažesnės nei tuo pačiu metu pernai. Šio sektoriaus pajamos krinta dėl prekybos su Rusija suvaržymo, tačiau šis nuosmukis lėtėja – 2015 m. apyvarta buvo smukusi 6,4%.

Daugiau nei pusę transporto ir sandėliavimo sektoriaus pajamų sudaro sausumos transporto bendrovių apyvarta, pirmąjį ketvirtį ji siekė 936,4 mln. Eur. Palyginti su itin sunkia praėjusių metų pradžia, kai sausumos transporto bendrovių pajamos smuko 5%, šių metų pirmąjį ketvirtį pajamos ūgtelėjo 5,5% – didžioji dalis pajamų tenka krovininiam transportui.

Pernai krovinių apyvarta su Rusija susitraukė daugiau kaip 50%. Transporto ir logistikos bendrovių pajamos nesmuko taip drastiškai – dauguma bendrovių sugebėjo persiorientuoti į Vakarų rinkas.

Alina Rauktytė, bendrovės „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė, pabrėžia, jog Vakaruose Lietuvos vežėjai susiduria su aršia konkurencija, todėl kuris laikas transporto sektoriaus pajamų augimo tempai lėtėja.

Stipresni nei bet kada

Liudas Zajančkauskas, „Swedbank“ Lizingo verslo klientams pardavimų palaikymo departamento srities vadovas, teigia, kad šiuo metu Lietuvos vežėjai įvairiems sukrėtimams finansiškai pasiruošę geriau nei bet kada anksčiau.

„Vežėjų įmonės dažniausiai į banką kreipiasi turėdamos aiškią verslo viziją, renkasi trumpesnius lizingo grafikus ir moka didesnius avansus, palyginti su iki krizės vyravusia skolinimo praktika. Taip pat vietoj rizikingesnių Rytų krypčių renkasi tvaresnes Vakarų kryptis. Žinoma, tam reikia didesnių investicijų. Tai rodo ir dvigubai didesni šių metų 4 mėnesių naujų sunkvežimių registracijos duomenys“, – sako p. Zajančkauskas. Anot jo, paprastai apie vežėjų verslą ir jo perspektyvas sprendžiama atsižvelgiant į ekonominę padėtį regione, kuriame jie dirba, bei patiriamas sąnaudas. Sąnaudos priklauso tiek nuo konkrečių šalių vykdomos politikos, tiek nuo bendrų kuro kainų tendencijų.

„Regis, šiuo metu ekonominė padėtis vežėjams Europoje yra palanki, kuro kainos taip pat nesikandžioja. Vežėjų sąnaudas atskirose šalyse padidinti ir atitinkamai sumažinti jų veiklos pelningumą gali vis dažniau pasigirstantys pareiškimai dėl minimalaus vairuotojų atlyginimo reikalavimų“, – pasakoja p. Zajančkauskas.

7262e362-a7fd-4ad8-a9a4-434a6b896a13?ser

Nuotr.: delfi.lt

Vežėjų nerimas

Patys vežėjai didžiųjų Europos valstybių priimtus vairuotojų darbo užmokestį bei darbo tvarką reglamentuojančius įstatymus vadina didžiausia problema ir grėsme transporto sektoriui. 2016 m. liepos 1 d. Prancūzijoje įsigalios nauji reikalavimai krovininio ir keleivinio transporto bendrovėms. Juose rašoma, kad toje pačioje šalyje dirbantys darbuotojai turi gauti vienodą minimalų darbo užmokestį, nesvarbu, iš kurios valstybės darbuotojas būtų. Panašus įstatymas nuo 2015 m. galioja ir Vokietijoje – kitų šalių vežėjai jį apskundė Europos Komisijai.

„Prancūzai įveda 9,61 Eur užmokestį už valandą. Vokiečiai nustatė 8,5 Eur tarifą. Bet ne tarifai yra esmė, nes daugelis įmonių panašiai ir moka norėdamos prisikviesti ir išlaikyti vairuotojus. Labiausiai įmones apsunkina didžiulė biurokratinė našta. Mes turime siųsti į tas šalis krūvą dokumentų – ataskaitas, tabelius, darbo sutartis – juos visus reikia išversti. Reikia papildomai skaičiuoti valandas, kiek vairuotojai dirbo tose šalyse“, – aiškina Erlandas Mikėnas, Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas.

Anot jo, nauja didžiųjų ES šalių tvarka ypač daug jėgų reikalauja iš didelių, šimtus vilkikų turinčių, Lietuvos įmonių. Tačiau, pavyzdžiui, prancūzų įvedami reikalavimai smogs ir mažoms įmonėms.

„Prancūzai kelia tokius reikalavimus, kurių daugeliui bus neįmanoma įvykdyti. Pavyzdžiui, įmonė turi turėti atstovą Prancūzijos teritorijoje. Įsivaizduokite, kokia tai finansinė našta nedidelei bendrovei“, – kalba p. Mikėnas.

Jis taip pat piktinasi, kad prancūzai savo teritorijoje nori uždrausti vairuotojams 45 valandų poilsį vilkiko kabinoje savaitgalį.

„Bet kuris verslininkas rastų tuos keliasdešimt eurų, kad vairuotojas savaitgalį galėtų apsistoti motelyje. Tačiau prie vilkikų aikštelių neretai nėra motelių, o prie viešbučių neįmanoma privažiuoti su vilkikais. Vadinasi, vairuotojas privalo palikti aikštelėje vilkiką su kroviniu be priežiūros ir važiuoti su taksi į nežinia kur esantį motelį. O jei kas nors nutiks kroviniui, jis bus kaltas, nes paliko vilkiką be priežiūros“, – aiškina „Linavos“ vadovas.

Pasak jo, sektoriaus pelningumas krito iki maždaug 2,6%, o įmonės daug investuoja į vilkikus ne iš gero gyvenimo, bet tam, kad išlaikytų apyvartą – didesnės pajamos yra vienintelis būdas išlaikyti pozicijas Europos rinkoje.

„Priešingai nei žemdirbiai, mes niekad neprašėme valstybės pagalbos, o dabar mums jos labai reikia. Europa prarado prekių srautą į NVS šalis, ypač Rusiją, o didžiosios ES šalys pradėjo nesąžiningai žaisti ir pažeidžia Bendrijos taisykles. Lietuvos transporto sektoriui tai didelė grėsmė, o mes sukuriame daugiau nei 12% BVP. Jei neatlaikysime, problemų turės visas Lietuvos ūkis“, – teigia p. Mikėnas.

vz.lt

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros