Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Tokia krizė, kaip pandemija, nėra palanki pokyčiams versle. Daugeliui vadovų pirmiausia rūpi išlikti aktyviems ir apriboti nuostolius. Tačiau nuosmukis taip pat sukuria naujas galimybes ir keičia sprendimų priėmimo būdą, o tai atveria kelią naujovėms versle. 

McKinsey įmonės prieš tris mėnesius apklaustų dviejų šimtų organizacijų viršininkų didžioji dalis teigė, kad pandemija pakeis esminius verslo valdymo būdus penkerių metų perspektyvoje. 

Pagrindinis veiksnys turi būti klientų požiūrio ir poreikių pasikeitimas – tokią nuomonę išreiškė net 85 proc. apklaustųjų, nors tik penktadalis buvo įsitikinę, kad yra tinkamai tam pasirengę.

Tuo pat metu trys ketvirtadaliai vyresniųjų vadovų sako, kad krizė sukuria naujas augimo galimybes įvairiose pramonės šakose.  Tik ketvirtadalis jų naudojimą laikė svarbiausiu savo organizacijų prioritetu. 

Krizė – pokyčių pradžia

Vėlgi Harvard Business Review cituojami JAV valstybinių bendrovių reakcijų į ankstesnius keturis nuosmukio atvejus tyrimo rezultatai rodo, kad tokiu laikotarpiu vidutiniškai 14 proc. įmonių sugebėjo padidinti savo augimo tempą ir pelningumą.

Svarbiausia žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą ir sutelkti dėmesį į augimo veiksnius, o ne tik į išlaidų ribojimą. Patvirtinimą, kad krizės metu naujovės atsiperka, patvirtina ir inovatyviausių kompanijų pasaulyje analizė, kurią atliko BCG.

Įmonės, kurios finansinės krizės metu daug investavo į inovatyvias veiklas, per sekančius penkerius metus didino savo vertę akcininkams vidutiniškai 4 proc. per metus daugiau, nei rinkos vidurkis.

Istoriškai beveik bet kokio pobūdžio krizės sukėlė ekonominius ir socialinius pokyčius, atnešė naujų sprendimų, idėjų ar produktų. 

Dalis istorikų tvirtina, kad XIV amžiuje juodoji mirtis (maras), kuri nužudė keliasdešimt milijonų žmonių Europoje, atvėrė kelią feodalizmo ir baudžiavos smukimui, nes tiesiog žemės ūkyje pritrūko darbo rankų.

Vėlgi didysis nuosmukis ir po jo įvykęs Antrasis pasaulinis karas atvėrė darbo rinką moterims, buvo komercializuoti tokie išradimai, kaip reaktyviniai varikliai, kompresinės keleivių kabinos, sraigtasparniai, atominė technologija, kompiuteriai, sintetinė guma, nilonas, alus skardinėse, radaras ir daug kitų. 

Neseniai įvykusi finansų krizė paskatino finansinių paslaugų skaitmeninimą. 

 

SARS epidemijos protrūkis Kinijoje iš tiesų pradėjo pirkimų internete epochą ir buvo skaitmeninių milžinų, tokių kaip “Alibaba”, sėkmės šaltinis. Pastarosios finansų krizės metu paspartėjo finansinių paslaugų skaitmeninimas, nes atsirado agresyvių technologinių žaidėjų (fintech), ir buvo sukurta dalijimosi ekonomika, pagrįsta pajamų gavimu už nepanaudoto turto, pavyzdžiui, butų ar transporto priemonių, paleidimą. 

Klimato krizė išpopuliarino elektromobilius ir saulės baterijas. Garsūs ekonomistai, tokie kaip Josephas Schumpeteris ir Claytonas Christensenas, yra rašę apie krizių sukeltų sutrikimų (disruption) teigiamą reikšmę.

Naujos verslo tendencijos

Pagrindinės tendencijos, kurios šiuo metu daro įtaką verslui ir inovatyvioms galimybėms, liečia:

– pardavimo modelių pokyčius – pagal McKinsey atliktus tyrimus, virš 90 proc. įmonių įvertino savo sąveikos su klientais būdą paleidžiant skaitmeninius kanalus, o mažesni žaidėjai įgijo daugiau galimybių konkuruoti su rinkomis;

– skaitmeninius klientų pasiekimo būdus, kai subjektai, kurių veiklos sritis ir verslo modelis yra tik tiesioginis kontaktas su klientu – skaitmeninis srautas iš muziejų, teatrų, mugių ir madų šou, taip pat sporto varžybų; 

– dinaminius pokyčius klientų elgesyje – perėjimą prie nuotolinių kanalų naudojant iki šiol nereikšmingas programas, tokias kaip „Zoom“ ar „Skype“; tokiu būdu atsirado naujos vaizdo konferencijų galimybės verslo, telemedicinos, švietimo ir nuotolinio kūno rengybos (fitness) paslaugų srityje („Peloton“ ir „Hydrow“ įmonės) bei plėtojamų socialinių kontaktų srityje;

– įvairių sričių konkurencijos išplėtimą – į stricte medicininių gaminių sritį pateko tokios įmonės kaip automobilių gamintojai: „GM“, „Ford“, „Tesla“ bei buitinių prietaisų gamintojas „Dyson“, kurie pradėjo gaminti respiratorius ar jų dalis.

Didžioji šių tendencijų dalis bus nuolatinė, pvz., apsipirkimas internetu. Pandemijos piko metu Kinijoje pirkinių vertė tradicinėse parduotuvėse sumažėjo 70 procentų, tačiau nukėlus apribojimus, tik pusė tų parduotuvių grįžo į prieškrizinę padėtį. Panašius pokyčius galima pastebėti taip pat kitose rinkose ir verslo procesuose – net 77 proc. Capgemini įmonės tiriamų vartotojų tvirtina, kad pasibaigus pandemijai, toliau naudos nekontaktines technologijas, tokias kaip balso asistentai ar grynųjų pinigų išmokos. 

Nuo poreikių iki išradimų

Dabartinė krizė atneša ypač daug greitų naujovių (ultra fast innovations), sukurtų kūrybiškai naudojant jau esamas technologijas ir kompetencijas. 

Kūrybingumo dėka ir apeinant biurokratines ar korporacines kliūtis, pandemijos metu daugeliui kompanijų pavyko pradėti labai reikalingos priemones ir įrangos gamybą. Pradedant banaliais dezinfekciniais skysčiais, kuriuos teikia žinomos Nivea, L’Oréal ir LMVH kompanijos, toliau – skydeliais, kuriuos gaminti pradėjo kosminių technologijų Elono Musko įmonė, išgarsėjusi kaip SpaceX, net iki konteinerių panaudojimo mobilioje ligoninės priežiūroje (Hospitainer).

Robotų gamintojai kūrybiškai pritaikė savo technologijas medicinos poreikiams, naudodami jas patalpoms dezinfekuoti ar patiekti maistą pacientams. Danijos Odense universiteto mokslininkai vos per 4 savaites suprojektavo robotą, kuris iš pacientų paima mėginėlius, o jo gamyba yra tęsiama.

Robotai gali būti panaudojami taip pat kitiems tikslams, pvz., antivirusinei apsaugai – tai robotai, o ne viešbučio personalas aptarnauja svečius. Tą patį tikslą įgyvendina neseniai licencijuota „Amazon“ dirbtinio intelekto technologija, leidžianti suinteresuotiems mažmenininkams atsisakyti kasos aparatų, nes kliento sąskaita automatiškai nurašoma išėjus iš parduotuvės. Taip pat buvo sukurtos diagnostikos priemonės, leidžiančios plaučiuose nuskaityti virusus per trumpesnį laiką nei minutė. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, nuo balandžio mėnesio virusų aptikimo, sulaikymo ir gydymo technologinių sprendimų skaičius pasaulyje išaugo beveik trigubai.

Didelių duomenų (big data) analizės, kompiuterinio mokymosi ir dirbtinio intelekto galimybių dėka farmacijos kompanijos atrado jau esančius vaistus nuo maliarijos, ŽIV ar išsėtinės sklerozės ir naudoja juos kovojant su koronovirusinėmis infekcijomis, žymiai sutrumpindamos pacientų gydymo ligoninėse laiką ir sumažindamos sunkių infekcijų atvejų riziką.

Būtina keisti įgūdžius

Labai svarbus klausimas – žinių įgijimas ir skleidimas. Naudodamiesi skaitmeniniu informacijos rinkimu (crowdsourcing), kuris apima greitai perduodamą nustatytą problemą įvairių pasaulio šalių ekspertams, per trumpą laiką įmanoma gauti daugybę sprendimo pasiūlymų.

Tokį būdą taiko būtent Pasaulio sveikatos organizacija. Panašūs tikslai yra koronatonams (analogiški start-upams skirtiems hakatonams), organizuojamiems įvairiose skaitmeninėse platformose, tokiose kaip www.webboost.com. 

JTO agentūros globojama StartupBlink įmonė išleido Coronavirus Innovation Map – inovacijų žemėlapį – skaitmeninį inovacijų ir sprendimų nuolat atnaujinamą katalogą, skirtą kovai su koronovirusu, kurį gali naudoti ne tik gydytojai, mokslininkai, novatoriai, bet ir piliečiai, ieškantys priemonių apsisaugoti nuo infekcijos.

Galimybė kurti inovacijas ir naujus sprendimus krizės metu atsiranda dėl savotiškai išlaisvinamų įmonių veiklos būdų, nes anksčiau nustatytos procedūros, įpročiai ir požiūris į riziką tampa nenaudingi.

Reakcijos greitis į pokyčius tampa būtinas; tai skatina eksperimentuoti, atsisakyti schematiškumo ir greičiau mokytis. 

 

Tai taikoma pirkimo skyriams, atsargų valdymo ir tiekimo grandinėms, o taip pat tyrimų centrams. Būtinas greitas reagavimas į aplinkos pokyčius, o tai skatina eksperimentuoti, atsisakyti schematiškumo ir greičiau mokytis organizuotis net už nesėkmės kainą.

Kai kurios įmonės imasi veiksmų, kuriuos sunku įsivaizduoti esant stabiliai rinkos situacijai, juolab, kai pokyčiai nėra staigūs. Tai liečia konkuruojančių farmacijos kompanijų bendradarbiavimą – 15 stambių kompanijų atvėrė savo duomenų rinkinius, sutaupydami kitiems laiką ir išlaidas, susijusias su antivirusinių vaistų ir vakcinų įvedimu. Nors, analitikų skaičiavimais, 97 proc. ištirtų vakcinų niekada nebus patvirtintos ar parduodamos.

Nauji rinkos ir socialiniai poreikiai, atsirandantys krizės metu, ilgainiui virsta nuolatinėmis naujovėmis ne vien tik medicinos srityje. Jie atsiras dėl priverstinio, sparčiai progresuojančio ekonomikos ir visuomenės skaitmeninimo. Tačiau tai įvertinsime tik po kelerių metų.

Inovacijų finansavimas turės labai svarbų vaidmenį, nes krizių pasekmė yra kapitalo prieinamumo sutrikdymas ir apribojimas, kuris, kaip rodo Tarptautinių atsiskaitymų banko analizė, sumažina išlaidas tyrimams ir plėtrai ir tuo pačiu žymiai sumažina patentų, pateiktų net kelerius metus po krizės, skaičių. Todėl šiuo atžvilgiu rūpinimosi finansų sektoriaus stabilumu negalima pervertinti.

Miroslavas Ceselskis, dėstytojas; specializuojasi finansų rinkose, apibūdina pokyčius fintech ir startuolių rinkoje.

Pixabay nuotr.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros