Didžioji Britanija sutelkia dėmesį į laisvą transporto priemonių judėjimą iš Europos Sąjungos, mažiau rūpi muitinės procedūrų laikymasis. Taip valstybė gali prarasti iki 800 mln. svarų. Tačiau tai nėra vienintelė problema, kurią sukelia „Brexito“ ir koronaviruso pandemijos sukelti apribojimai. Didžiosios Britanijos „Road Haulage Association“ sąjungos duomenimis, šiuo metu beveik pusė iš Didžiosios Britanijos per Doverį į Prancūziją važiuojančių sunkvežimių yra tušti.
Jim Harra, mokesčių inspekcijos direktorius teigė, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė įsakė mokesčių administracijai pirmenybę teikti laisvam (prekių ir transporto priemonių – red. pastaba) judėjimui, o ne muitų nuostatų laikymuisi.
Harra taip pat citavo Didžiosios Britanijos fiskalinės atsakomybės biuro (OBR) pateiktus vertinimus, kuriais daroma prielaida, kad 2021 m. Didžiosios Britanijos biudžetas dėl nesumokėtų muitų ir mokesčių neteks apie 800 mln. svarų.
„Vyriausybė, kalbant apie prekių gabenimą į Didžiąją Britaniją, aiškiai nurodė prekių judėjimą į Didžiąją Britaniją. Pirmenybę teiksime srautui, o ne pajamų apsaugai, ir tai atsispindi mūsų įdiegtose procedūrose“, – sakė Harra. „Tikimės, kad bus tam tikrų neatitikimų (su muitų teise – red. pastaba), ypač pirmaisiais finansiniais metais“, – pridūrė direktorius.
Naujoji Didžiosios Britanijos muitų politika atgaivins prekybą?
Jimas Harra pridūrė, kad Didžioji Britanija gali kompensuoti ES sienoje prarastas muitų pajamas, surinkdama papildomus 300 mln. svarų PVM mokestyje. Šias pajamas gali suteikti internetinių portalų, tokių kaip „eBay“ ir „Amazon“, mokesčių sistemos sugriežtinimas.
Remiantis Didžiosios Britanijos pasienio administracijos duomenimis, šiuo metu Lamanšo sąsiaurį, maršrutu Doveris-Kalė (tiek jūra, tiek Eurotuneliu) per dieną įveikia maždaug 5 tūkst. sunkvežimių. Tai gerokai mažiau palyginus su sausio vidurkiu – 7 tūkst. transporto priemonių. Kol kas tik apie 5 procentų transporto priemonių buvo sulaikytų dėl problemų su muitinės dokumentais arba dėl to, kad vairuotojas neturėjo neigiamo COVID-19 testo.
Nors eismas pasienyje yra mažesnis nei įprastai šiuo metų laiku, John Glen, pirkimų specialistus jungiančios organizacijos „Chartered Institute of Procurement and Supply“ ekonomistas, sako, kad eismas netrukus turėtų grįžti į įprastą lygį.
„Tarpvalstybinis eismas po sausio 1 d., palyginti su istoriniu lygiu, buvo nedidelis, tačiau gruodžio mėn. išeikvojus atsargas, jis netrukus turėtų padidėti, o tai padidins spaudimą naujoms pasienio procedūroms“, – „Financial Times“ sakė Glenas.
Iki 50 procentų grįžimų tuščiomis
Kol kas šios optimistinės prognozės atrodo gana perdėtos, nes, kaip vertina Didžiosios Britanijos „Road Haulage Association“ sąjunga, beveik pusė šiuo metu iš Didžiosios Britanijos per Doverį į Prancūziją važiuojančių sunkvežimių yra tušti.
Nuo 40 iki 50 procentų sunkvežimių, grįžtant per Doverį į Europą, gabena tik orą – paprastai šis lygis siekia 15–18 procentų“, – pareiškė „The Times“ Richardas Burnettas, RHA generalinis direktorius.
Burnettas pridūrė, kad jei nebus imtasi jokių veiksmų, Didžiosios Britanijos ekonomika labai nukentės. Jis taip pat paaiškino, kodėl per kanalą važiuojančių sunkvežimių skaičius žymiai sumažėjo.
„Dauguma sunkvežimių, kurie atveža prekes į Didžiąją Britaniją, nėra Britų nuosavybe, ir pastebime reikšmingą norinčių tokius gabenimus atlikti vežėjų skaičiaus sumažėjimą. Nėra normalios eksportuotojų paklausos, o tai reiškia, kad apie 40 procentų transporto priemonių į Europą grįžta tuščiomis“, – pabrėžė Burnettas.
Jis pridūrė, kad transporto kompanijoms nerimą kelia ir tai, kad dėl tinkamų muitinės dokumentų trūkumo jų sunkvežimiai įstrigs Didžiosios Britanijos uostuose. Padėtį dar labiau apsunkina būtinybė, kad vairuotojai atliktų COVID-19 testą.
Tuščia rida ir prastova
Didžiosios Britanijos žiniasklaida taip pat pranešė apie vežėjų patirtas su tuščiais maršrutais į Europą susijusias išlaidas. Transporto įmonės yra pasirengusios mokėti už tuščius sunkvežimių grįžimus, nes tai pigiau nei palikti juos sunkvežimių parke 4-5 dienoms, laukiant krovinio ir kol bus atlikti visi formalumai. Už tokį stovėjimą mokama nuo 400 iki 600 svarų per dieną už vieną transporto priemonę.
Todėl vežėjams naudingiau grįžti tuščiomis ir paimti Europoje kitą krovinį.
„Tai atrodo kvaila, bet būtent toks yra „Brexitas“. Jei (vežėjai – red. pastaba) turi pristatymą iš Belgijos ar Vokietijos, jie nori, kad sunkvežimis grįžtų ir pasiimtų antrą ar trečią krovinį. Didžioji Britanija „Brexito“ dėka jau yra Europos pajuokos objektu“, – „Guradian“ sakė išlaikyti anonimiškumą prašęs vienos transporto įmonės atstovas.
Tikriausiai reakcija į krovinių perkrovą ir vėlavimą vežant per Didžiosios Britanijos ir ES sienas taip pat yra veiksmas, kurio ėmėsi vienas iš transporto ir logistikos milžinų. „DSV Road“ padidino transporto iš Didžiosios Britanijos į Europą priemokų lygį 25 procentais.
Motortransport.co.uk perskaitė praėjusią savaitę „DSV Road“ atsiųstą klientams laišką, kuriame įmonė teigė, kad padėtis uostuose „labai pablogėjo“, todėl reikalauja 25 procentais didesnės priemokos daugumai Europos šalių ir 15 procentais didesnės priemokos už pristatymus į Skandinaviją.
„Po „Brexito“ nuo sausio 1 d. sukeltų procesų suintensyvėjimas, muitinės procedūrų problemos sukėlė vėlavimus įvažiuojant į Didžiąją Britaniją ir iš jos išvykstant. Padėtį papildomai pablogino vežėjų nenoras atvykti į Didžiąją Britaniją dėl papildomų muitinės reikalavimų ir dabartinių koronaviruso testų“, – rašoma laiške.
Sandėlių perkėlimas į Europą?
Tuo tarpu kai kurios Didžiosios Britanijos įmonės teigia, jog institucijos pataria, kad jei įmonė eksportuos į ES, geriausiai logistikos centrus įrengti Europoje. Tai būtų būdas išvengti rimto vėlavimų sienoje. Tokių patarimų išgirdo, pavyzdžiui, sūrio gamybos „Cheshire Cheese Company“ įmonės įkūrėjas Simonas Spurrellas.
„Norėdamas gauti patarimą kalbėjau su kažkuo tai iš Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento (Lietuvos ministerijos atitikmuo – red.). Pasakė man, kad mano atveju vienintelis sprendimas tai logistikos centro, kur galėsim pakuoti produktus, įsteigimas ES“, – BBC sakė Simonas Spurrellas.
Kent County Council nuotr.