Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį penktadienį su maisto pramonės verslininkių delegacija iš Japonijos aptarė Lietuvos ir Japonijos verslo bendradarbiavimą. Ar Lietuvos verslininkams atsiveria nauja rinka?
Didžiausių pasaulio ekonomikų septynetui (G7) priklausanti Japonija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių Azijoje. Tai 4 didžiausia Lietuvos prekybos partnerė šiame žemyne. Nuo 2010 m. dvišalė prekyba padidėjo net 4 kartus, šioje šalyje vis populiaresni tampa ir lietuviški maisto produktai – pieno, duonos, žuvų gaminiai.
Naujos galimybės Lietuvos verslininkams
Pasak šalies vadovės, daug naujų galimybių verslui bei prekybai atvers kitąmet įsigaliosiantis ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimas. Šio susitarimo pasirašymą nuosekliai rėmė Lietuva, nes jis atneš tiesioginę naudą mūsų verslui. Panaikinus arba ženkliai sumažinus muitus sūriui, mėsai ir kitiems gaminiams, atsiras naujo potencialo didinti prekybą maisto produktais, o mūsų šalies įmonėms atsivers itin pažangi, 127 mln. vartotojų rinka.
Lietuvos ir Japonijos dvišalė prekyba
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2016 m. prekių apyvarta tarp Japonijos ir Lietuvos siekė 168,0 mln. Eur.
Lietuvos prekių eksporto į Japoniją vertė tais metais išaugo 167 proc. – iki 130,1 mln. Eur. 2016 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Japoniją sudarė 98 proc. viso prekių eksporto. 1,8 proc. teko reeksportui.
“Versli Lietuva” duomenimis, Lietuva 2016 m. iš Japonijos importavo prekių už 37,9 mln. Eur (1,6 proc. mažiau, nei 2015 m.). Japonijos daugiausia buvo importuota katilų (boilerių), mašinų ir mechaninių įrenginių, bei jų dalių (29,3 proc.), antžeminio transporto priemonių (22,2 proc.), cheminių štapelio pluoštų (13,2 proc.), plastikų ir jų dirbinių (9,2 proc.), elektros mašinų ir įrenginių ir jų dalių (5,4 proc.).