Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Ar kada nors susidūrėte su tokia situacija, kai paskambino Jūsų vairuotojas ir pranešė, kad buvo patikrintas užsienyje ir gavo baudą „už diržus“? Ir nors dauguma vairuotojų atkakliai tvirtina, kad diržų „spalva“ ir skaičius atitinka, viskas „Ok“… bet yra ir bauda, kurią reikia sumokėti, nors vairuotojui ir sunku paaiškinti, už ką iš tiesų ją gavo.

Reikia žinoti, kad beveik visoje Europos Sąjungoje dėl krovinių tvirtinimo krovininiuose automobiliuose galioja europinis standartas PN-EN 12195-2. Šis standartas įpareigoja pakrovimu užsiimančius asmenis tvirtinti krovinius transporto priemonėse Europos elastingais tvirtinimo elementais, tokiais kaip diržai, grandinės bei lynai, ir naudotis kitais specialiais elementais, tokiais kaip trintį padidinantys patiesalai, pleištai, kampuočiai ir pan.

Šiame standarte, be kita ko, tiksliai nustatyta, kokius reikalavimus turi atitikti tvirtinimo diržai, taip pat pateikti pavyzdžiai, kuriais remiantis galima apskaičiuoti diržų, reikalingų taisyklingam krovinio apsaugojimui, skaičių.

Iš pradžių paneigsime vieną iš dviejų mitų

Taigi pati tvirtinimo diržų „spalva“ nėra pakankama jų atsparumo garantija (nors patys tvirčiausi diržai iš tiesų dažniausiai būna oranžinės spalvos). Diržų skaičius taip pat nėra svarbus dalykas, pirmiausia žiūrima jų būklės, atsparumo ir tvirtinimo būdo.

Rinkoje yra labai didelis tvirtinimo diržų pasirinkimas. Toliau pakalbėsime apie tai, į ką reikia atkreipti dėmesį ir ką daryti, norint išvengti baudos už netinkamai pritvirtintą krovinį.

Dažniausiai naudojamų tvirtinimo diržų atsparumas yra 0,7–7,5 T, plotis – 25–75 mm, ilgis – 7,5–12 m. Žinoma, be didesnio vargo galima rasti ir 16 m ilgio diržų arba netgi užsisakyti bet kokios spalvos diržus. Renkantis diržą pirmiausia reikia atkreipti dėmesį ne į jo spalvą, o etiketę, kuri paprastai būna įsiūta diržo gale. Diržo spalva gali būti nuoroda į nominalųjį jo atsparumą, o etiketės spalva iš tiesų visada informuoja mus apie tai, iš ko diržas pagamintas.

Taigi:

– mėlynos spalvos etiketė informuoja apie tai, kad diržas pagamintas iš poliesterio (PES). Tai dažniausiai naudojami diržai, patys universaliausi. Išlaiko savo parametrus –40–100 °C temperatūroje ir yra atsparūs mineralinių rūgščių poveikiui;

– žalios spalvos etiketė reiškia, kad diržas pagamintas iš poliamido (PA). Toks diržas gerai pakelia tokio paties diapazono temperatūrą kaip ir diržas iš poliesterio, jis atsparus šarmų poveikiui, tačiau neatsparus mineralinių rūgščių poveikiui;

– rudos spalvos etiketė reiškia, kad diržas pagamintas iš polipropileno (PP). Savo parametrus jis išlaiko šiek tiek mažesniame temperatūros diapazone, –40–80 °C, ir nėra atsparus nei rūgščių, nei šarmų poveikiui.

Pasirinkus tinkamą medžiagą svarbūs yra ir etiketėje nurodyti diržo parametrai. Nors iš pirmo žvilgsnio skaičiai etiketėje atrodo nesuprantami, mėginsime žingsnis po žingsnio iššifruoti joje įrašytus parametrus.

-
+

Nuotraukoje parodyta transporto diržo etiketė; diržo parametrai: LC = 20 KN, t. y. 2000 daN (2 T, apjuosus 4T), pailgėjimas – ne daugiau kaip 7 proc. (Extension <7%), SHF = 50 daN ir maksimalus STF = 10KN = 1000 daN (todėl šis konkretus diržas atitinka ir Vokietijos, ir Austrijos vidaus standartus). LGF + LGL nurodo bendrą diržo ilgį – 8 m, o pačioje apačioje esantis prierašas „EN 12195-2“ patvirtina, kad šis diržas atitinka standartą EN 12195-2

Pirmais ir vienas iš svarbiausių diržo parametrų, kuriuos matome etiketėje, yra LC, t. y. maksimali leistina diržo apkrova, kuriai esant jis nenutrūksta, išreikšta daN.

Kadangi 1 daN = 1 kg, tad 2500 daN atitinka 2500 kg = 2,5 T. Svarbu tai, kad apjuosiant krovinį veržiamuoju diržu (t. y. permetant diržą per krovinio, kuris yra ant padėklo, viršų ir pritvirtinant prie grindų priešingose jo pusėse) pagal standartą EN 12195-2 diržo atsparumas paprastoje sistemoje turi būti skaičiuojamas dvigubai, t. y. diržas, kurio atsparumas yra 2500 daN, užtikrina 5000 daN atsparumą. Vadinasi, taip pritvirtintas diržas, kurio LC = 2500 daN, išlaiko jėgą, lygią 5 tonoms.

Kitas parametras yra SHF, t. y. leistina diržo įtempimo jėga

Svarbu: daugumos įtempiklių parametras SHF yra 50 daN, t. y. įtempiklis išlaiko maksimalų 50 kg spaudimą. Todėl negalima pritempti, „pailginti“ įtempiklio rankenos naudojantis tuo, kas yra šalia (pvz., rato varžtų raktu, rakto ilginamuoju antgaliu ir t. t..). Taip pat negalima pritempti diržo mėginant atsistoti ant įtempiklio – taip gali būti lengvai viršyta leistina jėga, dėl to įtempiklis deformuosis ir suges. Deformuotas įtempiklis veiks netaisyklingai. Diržas turi būti įtempiamas tiktai traukiant įtempiklį ranka.

Trečias parametras yra STF – tvirtinimo geba, tai jėga, kuria krovinys bus prispaustas prie automobilio grindų apjuosiant ir rankiniu būdu įtempiant diržą.

Šis parametras priklauso nuo dantelių skaičiaus ir tankio prie įtempiklio skląsčio, rankenos ilgio arba volelio, ant kurio apsivynioja įtempiamas diržas, skersmens. Kuo didesnis parametras STF, tuo stipriau rankomis galima įtempti diržą. Pavyzdžiui, STF = 1000 daN reiškia, kad apjuosus krovinį iš viršaus padėklas bus prispaustas prie grindų esant 1 tonos spaudimui (10000 N jėga). Gerai, kad šis parametras būtų ne mažesnis kaip 550 daN – tokia vertė jau leidžia tinkamai apsaugoti krovinį, kad jis neslankiotų automobilio grindimis. Be to, kai kuriose šalyse galioja papildomi standartai (be kita ko, Austrijoje ir Vokietijoje), pagal kuriuos STF (tvirtinimo geba) negali būti mažesnė negu 500 daN.

Etiketėje pateikiama ir informacija apie leistiną diržo pailgėjimą.

Šis parametras išreiškiamas procentais (%) ir pagal standartą EN 12195-2 jis negali būti didesnis kaip 7 proc. Žinoma, kuo mažiau pailgėja diržas, tuo geriau. Aš asmeniškai rekomenduočiau rinktis diržus, kurių leistinas pailgėjimas yra 4 proc., daugiausia – 5 proc.

Etiketėje rasime ir informaciją apie diržo ilgį, o jeigu diržas iš dviejų dalių, tada nurodomas tos dalies, kurioje įsiūta etiketė, ilgis (šiuo atveju norint sužinoti diržo ilgį reikia sudėti abiejų diržo dalių etiketėse pažymėtą ilgį).

Ir svarbiausia – etiketėje turi būti įrašyta „EN 12195-2“, tai patvirtinta diržo atitiktį pirmiau paminėtam europiniam standartui.

Tačiau tinkamai pagal parametrus ir skaičių parinkti tvirtinimo diržai yra dar ne viskas.

Baudą galima gauti ir už:

– diržą su neįskaitoma etikete. Deja, laikui bėgant raidės etiketėje vis labiau nusitrina, kol tampa visai neaiškios / neįskaitomos. Pakanka, kad būtų sunku iššifruoti nors vieną diržo parametrą, ir per patikrinimą diržas bus laikomas neatitinkančiu standarto EN 12195-2 reikalavimų;

– persisukusį diržą. Netgi vieną kartą persisukęs įtemptas diržas kelia pavojų, kad jėgos pasiskirstys netolygiai – didesnės jėgos veiks persisukusio diržo kraštus, per vidurį bus mažesnės, ir kils grėsmė, kad diržas gali nutrūkti esant jėgai, mažesnei už LC;

– diržą su įtempikliu, įtaisytu ant krovinio krašto. Šiuo atveju krovinį veikiančios jėgos deformuos įtempiklį, dėl to įtempiklio skląstis gali nekontroliuojamai atsilaisvinti;

– šlapią diržą. Visi žinome, kad šlapią rankšluostį perplėšti sunkiau. Deja, veržiamojo diržo atveju yra visiškai atvirkščiai; vandens molekulės nepalankiai pakeičia diržo savybes susilpnindamos jį;

– išbrinkusį diržą. Diržas, kuris liečiant yra minkštas, aiškiai storesnis ir išbrinkęs, nebetinka kroviniui tvirtinti. Diržas išbrinksta atsiradus mikroskopiniams pluošto pažeidimams, kuriuos dažniausiai sukelia teršalai (pvz., smėlio grūdeliai);

– nutrintus, apspurusius diržus, taip pat diržus su akivaizdžiais pynimo pakitimais, aiškiai neatitinkančius etiketėje nurodytų parametrų.

-
+

Nuotraukoje parodyta apgadinta transportavimo diržo etiketė: iš dalies nusitrynusios vertės LC, SHF ir STF, todėl nors diržas atitinka standartą 12195-2, negalima nustatyti tikslių jo parametrai. Jei diržu su tokia etikete bus pritvirtintas krovinys, per patikrinimą nepavyks išvengti baudos.

Apibendrinimas: renkantis diržus negalima žiūrėti tiktai jų spalvos.

Nors įprasta, kad diržai nuo silpniausių iki tvirčiausių būna atitinkamai žalios, mėlynos, geltonos, raudonos, oranžinės spalvos, tačiau vien spalva negarantuoja jų parametrų. Atitinkamų diržo parametrų garantija yra tiktai įskaitoma jo etiketė, kurioje nurodyta, kad diržas atitinka standartą EN 12195-2. Dėmesio: dviejų dalių diržai privalo turėti dvi etiketes, po vieną kiekvienoje dalyje!

Kituose straipsniuose išsamiau aptarsime krovinių apsaugojimo, diržų tvirtinimo būdus, paaiškinsime, kaip apskaičiuoti reikiamą diržų skaičių apsaugant krovinius pagal standartą EN12195-2, papasakosime apie papildomą įrangą, kuri gali padėti mums taisyklingai apsaugoti krovinį priekaboje su tentu arba refrižeratoriuje.

Prieš važiuodami kitą kartą patikrinkite savo diržų etiketes, kad išvengtumėte baudos.

Pixabay/Jaume Jaquet nuotr.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros