Vokietijos spaudoje ir vėl rašoma apie Prancūzijos nacionalinės kelių komisijos (Comité National Routier) ataskaitą. BGL pirmininkas rėmėsi jos duomenimis savo pasisakymo Europos Parlamente metu. Pamatykite, kaip formuojasi skirtingi vairuotojų įdarbinimo kaštai ir skirtingas vairuotojų darbo užmokestis įvairiose ES šalyse.
Ataskaitą dėl ES transporto srities darbuotojų darbo užmokesčio CNR paskelbė praėjusių metų sausį. Ši ataskaita sukėlė daug dviprasmiškų reakcijų tiek Europos Rytuose, tiek ir Vakaruose. Sektoriaus atstovai nuolat remiasi prancūzų surinktais duomenimis, siekdami pagrįsti savo argumentus dėl tariamai Rytų vežėjų vykdomo socialinio dempingo. Ne kitaip buvo ir paskutinio BGL (Federalinė krovinių transporto ir logistikos sąjunga) pirmininko kalbos Europos Parlamente metu.
Vairuotojų darbo užmokestis Europoje
Skaičiai kalba patys už save – daugiausiai Europoje uždirba vairuotojai iš Liuksemburgo (43 958 Eur per metus), tuo tarpu mažiausiai – bulgarai (15 186 Eur).
Tuoj už vilkikų vairuotojų iš Liuksemburgo atsidūrė italai (40 700 Eur) ir belgai (39 589 Eur). Geru uždarbiu taip pat gali pasigirti prancūzai (38 516 Eur), vokiečiai (Vakaruose 37 264 Eur) ir ispanai (30 616 Eur).
Lietuviai atsidūrė gėdingoje trečioje nuo galo pozicijoje. Jie rikiuojasi aukščiau rumunų ir bulgarų. Lietuvių vairuotojų darbo užmokestis per metus siekia 16 130 Eur.
Minimalus atlyginimas ES šalyse
Lyginant vairuotojų darbo užmokestį vertėtų atkreipti dėmesį į minimalų atlyginimą atskirose valstybėse, kurios – kaip žinia – yra skirtingose ekonomikos vystymosi etapuose. Prancūzų ataskaita visiškai ignoruoja šį faktą.
Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad vairuotojų iš Rytų darbo užmokestis yra kur kas aukštesnis, nei jų šalyse nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas ir nei vidutinis darbo užmokestis.
Europos statistikos agentūra Eurostat, remdamasi eurais išreikšto minimalaus atlyginimo neatskaičius mokesčius lygiu, suskirstė ES valstybes į tris grupes:
– Grupė 1, kurioje minimalus atlyginimas 2017 m. liepą buvo žemesnis nei 500 Eur per mėnesį. Šios kategorijos valstybės narės, tai: Bulgarija, Rumunija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Čekija, Slovakija, Kroatija, Estija ir Lenkija; šiose valstybėse minimalaus atlyginimo dydis svyravo nuo 235 Eur (Bulgarijoje) iki 473 Eur (Lenkijoje).
– Grupė 2, kurioje minimalus atlyginimas 2017 m. liepą buvo didesnis nei 500 Eur, bet žemesnis nei 1 000 Eur per mėnesį. 2 grupėje atsidūrė šios valstybės narės: Portugalija, Graikija, Malta, Slovėnija ir Ispanija; šiose valstybėse minimalaus atlyginimo dydis svyravo nuo 650 Eur (Portugalija) iki 826 Eur (Ispanija).
– Grupė 3, kurioje minimalaus atlyginimo dydis 2017 m. liepos mėnesį viršijo 1 000 Eur per mėnesį. Į šią grupę pateko toliau išvardintos ES valstybės: Jungtinė Karalystė (2017 m. sausio duomenys), Prancūzija, Vokietija, Olandija (2017 m. sausio duomenys), Belgija, Airija ir Liuksemburgas; šioje grupėje minimalaus atlyginimo dydis svyravo nuo 1 397 Eur (Jungtinė Karalystė) iki 1 999 Eur (Liuksemburgas).
Jei valstybės būtų paskirstytos pagal tai, koks yra atlyginimo dydis transporto srityje, grupės atrodytų labai panašiai. Tai byloja, kad vairuotojų atlyginimai atitinka šalies, kurioje jie yra įdarbinti, realijas. Deja, CNR parengtas dokumentas parodo situaciją Europos transporto rinkoje iš pakankamai ribotos perspektyvos.
Eurostat taip pat atkreipia dėmesį, kad 2008-2017 m. laikotarpiu minimalus atlyginimas Bulgarijoje išaugo maždaug dvigubai (padidėjimas 109 proc.), o pokyčių tempas Rumunijoje buvo dar didesnis (132 proc.). Be to, užfiksuotas pastebimas padidėjimas trijose Baltijos šalyse – Estijoje (69 proc.), Latvijoje (67 proc.) ir Lietuvoje (64 proc.), o taip pat Slovakijoje (62 proc.).
Daug negatyvių emocijų iš Vokietijos pusės
BGL atstovų pranešimas Europos Parlamente nebuvo vienintelis, kurio metu Vokietijos sąjunga, prisidengdama kovos su socialiniu dempingu šūkiais, bando raginti įteisinti griežtesnį reguliavimą, turėsiantį įtakos Rytų vežėjams.
– BGL atstovai naudoja retoriką, kuri visiškai neatspindi realybės. Jų kalbose, kurių turėjau garbės išklausyti, dominavo negatyvios emocijos lenkų vežėjų atžvilgiu. Nesuprantu šito ir nepalaikau. Mano nuomone, tai nereikalingų sienų statymas – pabrėžia „Transport i Logistyka Polska“ pirmininkas Maciejus Wronskis.
Dempingo mitas sugriautas
Tuo metu kai Vakarų politikai ir transporto sektorius, „besirūpindami“ skriaudžiamais vairuotojais iš Rytų, ragina sugriežtinti teisės aktus, detalūs Europos institucijų tyrimai paneigia socialinio dempingo mitą. Kalbama, be kita ko, apie Breuglio instituto tyrimą, kurį dr. Marekas Benio atliko bendradarbiaudamas su Krokuvos ekonomikos universitetu.
Tyrimo tikslu buvo apskaičiuoti, kokią bendrųjų kaštų dalį sudaro dėl paslaugos tarptautinio pobūdžio atsirandantys kaštai.
Analizė apėmė 20 623 išduotų A1 pažymų 2013-2015 laikotarpiu. Sodros (arba kitų socialinio draudimo institucijų) išduodamos A1 pažymos yra būtinos darbui užsienyje, nes jos patvirtina, kad konkrečiam asmeniui yra taikoma pažymėjimą išdavusios valstybės narės jurisdikcija socialinės apsaugos srityje.
Tyrimo išvados parodė, kad vidutinis valandinis komandiruoto darbuotojo atlyginimas (atskaičius mokesčius) siekė 9,97 Eur (per mėnesį 1519 Eur atskaičius mokesčius). Šis dydis yra didesnis, nei minimalus atlyginimas priimančiose valstybėse. Tyrimas taip pat parodo, kad darbo kaštai tiesiogiai nesusiję su darbo užmokesčiu ir atsirandantys dėl to, kad darbas yra atliekamas kitos šalies teritorijoje negu ta, kurioje yra darbdavio buveinė, sudarė 29 proc. visos darbo kainos.