Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Lietuvos vežėjų nuomone, nustatytų kvotų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui gali neužtekti. Tai reiškia, kad verslininkai netrukus gali susidurti su jų trūkumu.

Priminkime – iki 2021 m. į Lietuvą atvykstantiems darbuotojams iš trečiųjų šalių leidimas dirbti buvo nereikalingas, nes jį pakeitė trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašas. Vairuotojai buvo įtraukti į šį sąrašą, todėl jie buvo atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą. 

Nuo šių metų pradžios tvarka pasikeitė – kvotos lengvesne tvarka leis įdarbinti 32,2 tūkst. užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą. Vežėjai galės įdarbinti tik 11,6 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių (“Linavos” duomenimis, šiuo metu sektorius įdarbina jų apie 40 tūkst.).

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas atkreipė dėmesį, kad greitai krovinių pervežimo sektorius susidurs su darbuotojų trūkumu.

„Jei pas mus kasmet yra įdarbinama tiek vairuotojų (2019 metais Lietuvoje buvo įdarbinti 29 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių – red.), o šiems metams kvota yra 11,6 tūkst., tai atsakymas aiškus, kad ji kažkada pasibaigs ir jų pradės trūkti“, – delfi.lt portalui teigė P. Drižas. 

Kai Mobilumo paketo neužtenka

“Linavos” prezidentas Romas Austinskas teigia, kad kvota turėtų siekti 50-60 tūkst. darbuotojų. Anot jo, per mažas kvotų skaičius gali lemti ir verslo išsikėlimą iš Lietuvos.

„Jei greitai nepavyks rasti sprendimo, per pirmus kelis šių metų mėnesius kvota bus išnaudota, o krovinių vežėjams pritruks darbuotojų“, – pasakė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Daugumą vairuotojų iš trečiųjų šalių paprastai įdarbina vairuotojų nuoma užsiimančios bendrovės, vadinamos “pašto dėžutėmis”). Šio tipo įmonės neturi nuosavo parko ir transporto licencijų, o jų pagrindinė veikla susijusi su vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimu ir nuomojimu Vakarų ir Šiaurės Europos šalių transporto įmonėms.

„Pašto dėžučių“ darbuotojai neturėtų būti įtraukti į bendrą kvotą, nes tie darbuotojai Lietuvos įmonėse realiai nedirba, jie įdarbinami Europos šalyse, kur darbo jėga brangesnė, o sąlygos griežtesnės“, – sako „Linavos“ prezidiumo narys Artūras Telmentas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, kvotos dydis galės būti peržiūrėtas metų eigoje. Po situacijos įvertinimo, kvotą pagal poreikį bus galima padidinti.

Kvotos paspartins verslo iškėlimo procesą

Transporto įmones Lenkijoje steigiančios bendrovės “Suportivon Lietuva” atstovė Elvyra Visnievska teigia, kad po kvotų nustatymo Lietuvos transporto sektorius pradėjo dar labiau domėtis verslo išsikėlimu iš Lietuvos.

“Pandemija trumpam “sustabdė” vežėjus, kuriems 2020-taisiais svarbiausia buvo išsilaikyti rinkoje. Šiuo metu verslininkų užklausų skaičius padidėjo”, – pasakė Elvyra Visnievska. Anot jos, Lietuvos vežėjai jau nesivilia permainų. “Užteko vien Mobilumo paketo, kad didelė Lietuvos transporto sektoriaus dalis pradėjo verslo iškėlimo planus. Kvotos paspartins šį procesą”.

Lenkijoje vairuotojams Armėnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Moldavijos, Ukrainos ir Rusijos taikomos specialios įdarbinimo sąlygos. Vežėjai gali lengvesne tvarka įdarbinti vairuotojus be leidimo 6 mėnesiams, o tik to po įgyja leidimą darbui, kuris yra išduodamas 3 metams.

Iki šiol šiais metais panaudotos 153 kvotos. Palyginimui, statybos sektorius išnaudojo 47 kvotas, pramonės – 25. Kvotų panaudojimo skaičių galima stebėti Migracijos departamento tinklalapyje.

Trans.INFO nuotr.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros