TransInfo

Lietuva ES gale. Minimali alga jau didesnė net Rumunijoje

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės
|

9.01.2018

Nuo metų pradžios Lietuvoje minimali alga padidėjo iki 400 Eur. Visoje Europos Sąjungoje pagal šį dydį dabar lenkiame tik Bulgariją. Net rumunai uždirbama daugiau.

Antra nuo galo Europos Sąjungos sąraše

Kaip rašo portalas lrt.lt, Bulgarijoje nuo 2018 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 210 Eur (510 levų).

Rumunijoje nuo sausio 1 d. padidinta iki 410 Eur (1,9 tūkst. lėjų). Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje nuo metų pradžios algą padidino iki 500 Eur (2,1 tūkst. zlotų).

500 Eur MMA nuo metų pradžios nustatyta ir Estijoje. Latvijoje ji padidinta iki 430 Eur.

Didžiausia minimali alga praėjusių metų antrąjį pusmetį buvo Liuksemburge. Čia ji siekė beveik 2 tūkst. Eur.

Airijoje ir Belgijoje minimalus atlyginimas buvo po 1,5 tūkst. Eur.

Lietuvoje minimali alga padidinta iki 400 Eur. Tokiu būdu Lietuva atsirado antroje vietoje nuo galo visoje Europos Sąjungoje.

Profesinių sąjungų veiklos rezultatai

Trišalės tarybos pirmininkas Andrius Romanovskis neseniai viešoje erdvėje paaiškino, kad jo vadovaujama institucija, vienijanti darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovus, nutarė vyriausybei siūlyti nuo 2018 m. pradžios tvirtinti 400 Eur MMA dydį dėl tam tikrų priežasčių.

„Siekiant depolitizuoti minimalaus darbo užmokesčio dydžio nustatymą, siūlyti įtvirtinti, kad minimalios mėnesinės algos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc. bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp vidutinio darbo užmokesčio ir minimalios mėnesinės algos turinčių Europos Sąjungos valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos paskutinių trijų metų skelbiamus duomenis“, – pristatyta pozicija.

Ne visose ES valstybės minimali mėnesinė alga ar minimalus valandinis atlygis nustatomas įstatymu ar vyriausybės nutarimu. Kai kur (pavyzdžiui Prancūzijoje) dėl to tariasi profesinės sąjungos ir darbdavių atstovai.

Uždarbis transporto srityje

Europos Komisija ir Parlamentas neatsižvelgia į tarptautinius transporto teisės aktus. Nėra jokios stabilios normų sistemos, kuri reglamentuotų tarptautinio kelių transporto srityje dirbančių tolimųjų reisų vairuotojų teisinį statusą.

Vairuotojas vieno ataskaitinio laikotarpio metu gali dirbti keliose šalyse, kuriose taikomos skirtingos taisyklės atlygiui apskaičiuoti, jau nekalbant apie socialinį draudimą. Du toje pačioje transporto įmonėje įdarbinti vairuotojai priklausomai nuo maršruto uždirba skirtingai: važiuodami 6 dienoms į Vakarus net 3500 Eur, o į Rytus – apie 1300 Eur.

Nuotr.: Pixabay

Paantraštės