Lietuviai vis dažniau apsiperka elektroninėse parduotuvėse. „Eurostat“ duomenimis, 44 proc. interneto vartotojų Lietuvoje prekes pirko internetu. Įvertinę tokio apsipirkimo privalumus, mūsų šalies vartotojai internetu aktyviai perka net stambią buitinę įrangą. Tiesa, fizinės parduotuvės perkant internetu vis dar atlieka svarbų vaidmenį.
Internetu perkama vis dažniau
Apie tai, kad elektroninė prekyba Lietuvoje sparčiai populiarėja pasakoja dienraščiui “Klaipėda” Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
„Lietuvoje kuriasi vis daugiau elektroninių parduotuvių, taip pat atsiranda vis daugiau galimybių apsipirkti užsienio elektroninėse parduotuvėse – prekių įvairovė, draugiškesnės kainos, patogus apsipirkimas, galimybė rinktis prekės pristatymo būdą, sklandus prekių grąžinimo procesas skatina vartotojus pirkti vis daugiau ir dažniau”, – aiškina Gabrielius Bilevičius.
Patvirtina tai ir „Elektromarkt” ekspertas, komercijos vadovas Vitalijus Tarasevič.
„Atidaryti internetinę parduotuvę „Elektromarkt“ nusprendė prieš metus. Įtakos šiam sprendimui turėjo ir vartotojai: vis dažniau sulaukdavome jų užklausų apie elektroninę prekybą. Nors buitinę techniką dažnas vartotojas įsigyja ne taip impulsyviai kaip, pavyzdžiui, avalynę, bet sutaupytas laikas daugeliui pirkėjų – didelė paskata pirkti internetu. Be to, lietuviai vis daugiau laiko praleidžia naršydami internete, tad ši aplinka jiems kasdien darosi vis artimesnė“, – pasakoja Vitalijus Tarasevič.
Bendrovės duomenimis, vien per 2017 m. investicijos į elektroninę parduotuvę siekė 250 tūkst. Eur.
Po metų internetinė parduotuvė jau džiaugiasi gerėjančiais rezultatais: palyginus su 2016 m., vartotojų srautai išaugo daugiau nei dvigubai. Augant lankytojų skaičiui, auga ir pardavimai: lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kovą internetinės parduotuvės pardavimai išaugo 145 proc., o liepą – net 182 proc.
Neaplenkia fizinių parduotuvių
Nors Lietuvoje pirkimo internetu būdas nuolat populiarėja, nuo kitų šalių lietuviai vis dar šiek tiek atsilieka. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje pernai prekes internetu pirko 44 proc. interneto naudotojų, Latvijoje – 54 proc., Estijoje – 63 proc., o visose Europos Sąjungos šalyse – apie 66 proc.
Lietuvoje elektroninė prekyba veikia palyginus neseniai, tad neretai vartotojai į ją vis dar žiūri atsargiai. Pasak V. Tarasevič, Lietuvos internetiniai pirkėjai pakankamai konservatyvūs, tad ir jų pirkimo kelias kitoks.
“Pirkėjas vis dar neaplenkia ir fizinės parduotuvės. Jam svarbu apžiūrėti norimą prekę iš visų pusių, ją išbandyti ir tik tuomet užsisakyti ją internetu. Taip pat vis daugėja atvejų, kai pirkėjas užsisako prekę internetinėje parduotuvėje, tačiau ją atsiima įprastoje parduotuvėje”, – pasakoja V. Tarasevič.
Pasak G. Bilevičiaus, dažnai lietuviai nesiryžta pirkti internetu baimindamiesi prarasti pinigus, ne visada pasitiki internetinėmis užsienio parduotuvėmis.
„Šios problemos vis dar aktualios, tačiau kasmet augantys pardavimai rodo, kad lietuvių pasitikėjimas elektronine prekyba taip pat auga. 2017 m. galime tikėtis, kad peržengsime šią 44 proc. ribą ir priartėsime prie savo kaimynių Baltijos šalių“, – teigė G. Bilevičius.
„Eurostat“ duomenimis, aktyviausiai internetinėje erdvėje perka 25-34 m. vartotojai, kurie sudaro 75 proc. visų interneto naudotojų. Pastebima, kad elektroniniu būdu daugiausia linkę pirkti dirbantys bei aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai.
Daugiausiai internetu buvo perkami tarp kitko drabužiai ir sporto prekės (61 proc.), ūkinės prekės (44 proc.), knygos, žurnalai ir laikraščiai (33 proc.).
Šaltinis: Eurostat, klaipeda.diena.lt, BNS
