Nendriškių kaime (Marijampolė) spalio mėn. 23 d. oficialiai atidaroma Danijos kapitalo medinių langų gamybos įmonės „Dovista“ gamykla. Įmonė per ateinančius ketverius metus planuoja investuoti iki 50 mln. Eur ir sukurti apie 300 naujų darbo vietų, o ilgalaikėje perspektyvoje – pastatyti didžiausią gamybos kompleksą Lietuvoje, skelbia elta.lt.
„Velfac“ ir „Rationel“ prekės ženklus valdanti Danijos statybinių konstrukcijų gamybos milžinė Lietuvoje pagamintą produkciją eksportuos į Jungtinę Karalystę ir Airiją.
Kaip anksčiau teigė Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, didžiausio Lietuvos istorijoje investuotojo atėjimas į Marijampolę rodo, kad sprendimas sukurti laisvąją ekonominę zoną buvo teisingas.
Gamyklos atidarymas/”Dovistos” nuotr.
„Ne vieną mėnesį kartu su „Investuok Lietuvoje“ ir Marijampolės laisvosios ekonominės zonos komandomis dirbome, kad bendrovė pasirinktų mūsų miestą. Įdėjus daug darbo ir sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, Marijampolės LEZ tapo pirmąja tokia zona Lietuvoje, kuri beveik visiškai užpildyta“, – teigė meras.
Gamykla supama gamtos
Ekspertų teigimu, tai yra nestandartinis investuotojas ne tik savo dydžiu, bet ir reikalavimais. Socialinė atsakomybė, kaip teigiama, šiai bendrovei svarbi ne mažiau nei pats verslas. Atstovai norėjo, kad gamyklai skirta vieta būtų ne industriniame rajone, o supama gamtos, kad gamykloje būtų patogu dirbti tiek vyrams, tiek moterims, taip pat ir šeimoms, turinčioms mažamečių vaikų.
Marijampolės savivaldybės atstovų teigimu, naujojo investuotojo požiūris į darbuotojus turėtų greitai paversti jį geidžiamiausiu regiono darbdaviu.
„Dovista”/Mariaus Vizbaro nuotr./15min.lt
Įgyvendinti naujoviški sprendimai
Siekiant rekordiniais tempais įgyvendinti ambicingus sprendimus, buvo pasitelktos pažangiausios projektavimo technologijos, teigia projektuotojai.
„Baltic FEZ“ teritorijoje pirmuoju plėtros etapu suprojektuotą šiuolaikinį pramonės kompleksą sudaro pramonės įmonės ir sandėlių pastatai, kurių bendras plotas siekia beveik 22 tūkst. kv. m.
„Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis. Taip galėjome rūpintis projektu nuo pirmojo iki paskutinio žingsnio, tai yra nuo techninio projekto iki statybos leidimo ir viso komplekso realizavimo. Išties, kai vienose rankose yra planavimo, projektavimo bei statybų valdymo paslaugos, procesai vyksta efektyviau ir galima užtikrinti kokybiškus sprendimus“, – pranešime sako „Baltic Engineers” generalinis direktorius Darius Kvedaras.
Inovatyvūs pramonės ir sandėlių pastatai
Pasak jo, projekto kompleksiškumą iliustruoja patys pirmieji teritorinio planavimo darbai, kurių teko imtis. Jau pradinio poveikio aplinkai vertinimo metu buvo išanalizuotas ne tik technologinis gamybos procesas, bet ir simuliacijų pagalba parengti triukšmo bei taršos žemėlapiai.
Vėliau, pasitelkus pažangiausią 3D informacinio pastato modeliavimo BIM programinę įrangą, parengtas techninis komplekso projektas, kuriame suprojektuoti keturi gamybos ir sandėliavimo statiniai, taip pat tokie statiniai kaip katilinė, sandėliavimo stoginė, apsaugos postas, 1000 kubinių metrų tūrio priešgaisriniai rezervuarai. Pastatai suprojektuoti taip, kad juos būtų lengva rekonstruoti, keisti technologijas be esminio konstrukcijų pakeitimų.
Gamybinis kompleksas apšildomas naudojant gamybinio proceso subproduktą – medienos drožles. Taigi šildomasi iš atsinaujinančio šaltinio ir drastiškai sumažinamas atliekų kiekis. Šiuo metu dviejų įrengtų katilų bendra galia siekia 3,75 MW.
Statybų pradžia/Mariampolės sav. nuotr.
Kvedaro teigimu, dėl glausto „Dovista“ grafiko nemažas iššūkis buvo užsitikrinti reikiamą elektros tiekimą. Šiuo tikslu buvo užsakytas atskiras transformatorių projektas, vykęs lygiagrečiai su pagrindinių pastatų statybomis. Bendradarbiaujant su „Investuok Lietuvoje“ ir „Energijos skirstymo operatoriumi“ pavyko užtikrinti, kad pradėjus testuoti gamybos įrangą nepritrūktų elektros galios.
Dar vienu dideliu šio projekto iššūkiu tapo lietaus vandens surinkimas pirmojo statybų etapo metu, teigiama įmonės pranešime. Teritorijoje buvo įrengtas 1500 kubinių metrų talpos debito reguliavimo įrenginys ir nutiesta lietaus tinklų sistema, kuriuos ateityje planuojama dar labiau išplėsti. Pastatuose užsakovo pageidavimu buvo suprojektuota sifoninė (vakumine) lietaus surinkimo nuo stogų sistema.
Siekiant garantuoti aukštą duomenų perdavimo patikimumą, sklype suprojektuotos dvi visiškai nepriklausomos IT tinklo sistemos. Kiekvienas pastatas prijungtas prie tinklo dviejuose taškuose, esančiuose priešingose statinio pusėse, todėl nutikus gedimui vienoje atšakoje užtikrinamas ryšio prieinamumas dėl rezervuotos linijos.