Šiais neramiais laikais, kai verslai patiria sunkumus kovodami su pandemija, negalime pamiršti ir dar vieno sunkumo, su kuriuo privalo susidoroti vienas konkretus – transporto – sektorius. Tai Mobilumo paketas ir jo keliami iššūkiai. Siekdami pateikti naujausią ir aktualiausią informaciją, teikiame trumpą apžvalgą dažniausiai užduodamų klausimų apie jau galiojančius Mobilumo paketo pakeitimus.
Šioje apžvalgoje rasite klausimus ir patarimus, susijusius su vairuotojų grąžinimu į veiklos centrą ir vairuotojų poilsio laiku.
Dėmesio! Jei turite klausimų, susijusių su Mobilumo paketu, kviečiame juos užduoti straipsnio komentaruose arba el. paštu: lt@trans.info. “iLAW” advokatai padės išsklaidyti visus neaiškumus. Atsakymus į Jūsų klausimus publikuosime atskirame straipsnyje.
-
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų yra kaip turėtų būti įgyvendinamas ir suprantamas reikalavimas vairuotojui grįžti „namo“ kas keturias savaites? Kokias teises ir pareigas šiuo klausimu turi tiek darbuotojas, tiek darbdavys?
Europos Komisija teigia, kad sąvoka ,,namai“ turėtų būti suprantama, kaip darbdavio centras, kuriame darbuotojas paprastai būna, valstybė narė, kurioje yra įsisteigęs darbdavys ARBA darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta. Komisija pabrėžia, kad vairuotojas pats turėtų pasirinkti, kurioje vietoje jis norėtų atlikti savo poilsio laiką, tad bet kokiu atveju darbdavys turėtų paklausti darbuotojo, kurioje vietoje jis pasirenka poilsiauti, o jei vairuotojas nenurodo vietos, tokią vietą turėtų parinkti pats darbdavys.
Rekomenduojama tokį paklausimą užduoti raštu (pvz. el. paštu, Viber, Whatsapp programėlių ar SMS žinučių pagalba), o vairuotojas taip pat turėtų atsakytų raštu tam, kad darbdavys turėtų įrodymą, jog pasiūlė, o vairuotojas išreiškė norą ar jo neišreiškė. Tačiau bet kokiu atveju darbdavio pareiga grąžinti vairuotoją ,,namo“ nedingsta. Ši pareiga ir turėtų būti įgyvendinama paklausiant vairuotoją.
Papildomai pažymėtina, kad jei vairuotojas pasirinktų poilsiauti apskritai kitoje valstybėje narėje, ne kurioje baigė vežimą, tokia galimybė taip pat yra. Darbuotojas turėtų išreikšti norą, poilsiauti kur jam norisi, o baigus poilsį, kitą vežimą pradėti iš valstybės, kurioje paskutinysis vežimas buvo baigtas.
-
Kaip įmonė turėtų įrodyti, kad užtikrino savalaikį vairuotojo grįžimą į nuolatinę gyvenamąją vietą arba darbdavio įsisteigimo valstybę?
Europos Komisija pataria, kad tinkamais įrodymais galėtų būti laikomi tachografų įrašai, vairuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kiti dokumentai, kurie įrodytų, kad laikomasi pareigos grąžinti vairuotoją ,,namo“ bei kiti dokumentai, iš kurių matytųsi darbdavio siūlymas vairuotojui grįžti į įmonės veiklos centrą ar nuolatinę gyvenamąją vietą (pvz., bilietai, bet koks kitas kelionės organizavimo įrodymas, raštu pateikti pasiūlymai ir kt.).
Vadinasi baigtinio įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti vairuotojo grąžinimą nėra ir visos priemonės, kuriomis įprastai naudojasi darbdavys, yra tinkamos. Svarbu, kad darbdavys tuos įrodymus, pavyzdžiui, elektronine forma laikytų savo veiklos centre.
-
Kas turėtų padengti vairuotojo grįžimo ,,namo“ kaštus?
Atkreiptinas dėmesys, kad, jei vairavimo laikas baigiasi vienoje iš grįžimo vietų (darbdavio veiklos centre ar darbuotojo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje) tuomet darbdavys finansinio įsipareigojimo šiuos grįžimo kaštus padengti neturi. Jei vairavimo laikas baigiasi, o vairuotojo 45 valandų ar ilgesnis poilsis jau prasideda kitoje valstybėje narėje, tuomet darbdavys padengia darbuotojo grįžimo kaštus į vairuotojo pasirinktą vietą.
Jei vairuotojas apskritai nusprendžia ilsėtis kitoje valstybėje narėje savo noru, tokių išlaidų darbdavys padengti neprivalo, pavyzdžiui, važiavimas baigiasi Prancūzijoje, prasideda vairuotojo 45 valandų ar ilgesnis poilsis, bet vairuotojas nori ilsėtis Italijoje. Tad kelionės į Italiją ir grįžimo atgal į Prancūziją kaštai tenka pačiam darbuotojui. Ši nuostata galioja ir darbuotojams iš trečiųjų šalių. Kelionę ilsėtis į trečiąją šalį turėtų pasidengti pats vairuotojas, kadangi tokie vairuotojai nuolatinę gyvenamąją vietą turi leidimo gyventi ar vizos išdavimo šalyje.
-
Kaip turėtų būti organizuojamas vairuotojo poilsis ne kabinoje?
Europos Komisija nurodo, kad nėra kriterijų, apibrėžiančių kokios yra poilsiui tinkamos sąlygos, svarbu, kad būtų užtikrinama vieta miegui, tinkamai higienai bei nekeltų klausimų dėl sąlygų neatitikimo lyčių lygybei. Turėtų būti pakankamai vietos darbuotojo privatumui. Tokios vietos galėtų būti: viešbutis, motelis, privatus namas ar butas. Pastebėtina, kad priimant Mobilumo paketą buvo diskutuota, jog didžiosiose valstybėse narėse bus steigiamos aikštelės su visais aukščiau nurodytais privalumais, vairuotojams pailsėti, tačiau kol kas tokių aikštelių dar nėra.
-
Kokie įrodymai turėtų būti pateikiami bendrovės, siekiant įrodyti, kad ji užtikrino, kad vairuotojas nemiegotų vilkiko kabinoje?
Europos Komisija nurodo, kad vairuotojas pareigos pateikti tokią informaciją inspektoriams, tikrinantiems vairuotoją kelyje – neturi. Tačiau, jei patikrinimo metu nustatoma, kad vairuotojas, savo 45 valandų ar ilgesnio poilsio metu miega kabinoje, tiek įmonė, tiek vairuotojas galėtų gauti baudas.
Europos Komisija taip pat aiškina, kad kalbat apie poilsį ir vairavimo laiką, kasdienis ar kassavaitinis vairavimo laikas gali būti prailginamas, kai yra organizuojamas tarptautinis vežimas, pavyzdžiui, užtrunkama ilgiau laiko pasiekti privalomo sustojimo laiką užtikrinant žmonių ir krovinio saugumą ar esant išskirtinėms aplinkybėms, kai vairuotojas turi pasiekti savo gyvenamąją vietą arba darbdavio veiklos centrą, kad galėtų pailsėti.
Kol kas tai pagrindiniai klausimai, Europos Komisijos išleisti visiškai neseniai, prieš kiek daugiau nei savaitę. Aukščiau pateikti atsakymai papildyti ir teisinėmis rekomendacijomis dėl įrodymų ir dokumentų rinkimo. Advokatų profesinė bendrija ,,ILAW“ nuolat pildys dažniausiai užduodamus Mobilumo paketo klausimus, kuriuos komentuos Europos Komisija.
Pixabay nuotr.