Dėl didėjančių sąnaudų, nepalankių teisės aktų ir karo Ukrainoje padarinių daugelis transporto įmonių atsidūrė ant bankroto ribos. Europos įmonių padėtis jau kelerius metus nuolat blogėja, tačiau pastaraisiais mėnesiais neigiamos tendencijos labai sustiprėjo. Panaši padėtis yra ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ar net kaimyninėje Lenkijoje.
„Iššūkių netrūksta. Pradedant klientų atsiskaitymo už suteiktas paslaugas strigimais ir baigiant kvalifikuotų vairuotojų trūkumu. Kitas, be abejo, itin didelis iššūkis yra krovinių srautų pasiskirstymas Europoje: senieji maršrutai tiesiog neegzistuoja ir tenka kurti naujus, o tai reikalauja laiko bei fizinių ir finansinių resursų“, – sako “Transfera” generalinis direktorius Deivydas Vaičikauskas.
Vokietijoje jau nebetrūksta vairuotojų
2024 m. sausį vietos teismai Vokietijoje užregistravo 1 622 įmonių nemokumo atvejus. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, sausį įmonių bankrotų skaičius išaugo daugiau kaip 276 proc. Dažniausiai įmonių uždarymai buvo skelbiami transporto ir saugojimo sektoriuje, kur bankrotų rodiklis siekia 91 bankrotą 10 tūkst. įmonių. Palyginimui, bendrai šioje šalyje įmonių nemokumo rodiklis siekia 47 atvejus 10 tūkst. įmonių. Sekančiais mėnesiais rinkoje buvo stebimas nemokumo atvejų skaičiaus didėjimas.
Vokietijos logistikos ir transporto asociacija (BLV-pro) neseniai išreiškė susirūpinimą, kad transporto sektoriuje smarkiai padaugėjo nemokumo atvejų. Dėl dabartinės ekonominės ir geopolitinės padėties nukentėjusios bendrovės susiduria su sunkiais sprendimais ir turi prisitaikyti prie naujų realijų. Asociacijos skaičiavimais, maždaug trečdalio rinkliavos išlaidų vežėjai negali apmokėti dėl likvidumo trūkumo, o draudikai atsisako klientų, turinčių mokėjimo sunkumų..
„Šiuo metu jau nebekalbama apie vairuotojų trūkumą, nes iš tikrųjų jo nebėra! Daugelis transporto įmonių jau atsisakė savo veiklos arba joms gresia bankrotas, o vairuotojai dabar ieško darbo,” – sako Ralfas Kalabis-Schickas, BKF atstovas BLV-pro. „Daugeliui prasideda apokalipsė,” – apibendrina situaciją vežėjų asociacija.
Katastrofa Jungtinėje Karalystėje
Jungtinės Karalystės pavyzdys rodo, kaip greitai padėtis gali paaštrėti: Didžiosios Britanijos transporto sektoriaus atstovai kalba apie tikrą katastrofą, nes tokios blogos padėties jau seniai nebuvo.
„Vežėjų verslo žlugimo atvejų daugėja jau dešimtmetį neregėtu tempu. Esame kataklizmo, prie kurio prisideda didelė infliacija ir palūkanų normų augimas liudininkais, o tai vyksta tuo metu, kai daugelis krovinių vežimo įmonių yra „prijungtos prie gyvybės palaikymo aparatų“, – nerimauja Mattas Howardas, „Price Bailey” nemokumo ir išieškojimo grupės vadovas, analizuodamas Jungtinės Karalystės transporto sektoriaus būklę.
Pastarosiomis savaitėmis Jungtinės Karalystės žiniasklaida pranešė apie augantį krovinių vežimo įmonių, kurioms pradėtas bankroto procesas, skaičių. 2023 m. lapkritį paskelbtoje „Price Bailey” ataskaitoje skelbiama, kad per 12 mėnesių bankrutavo net 463 krovinių vežimo įmonės. Metais anksčiau per tą patį laikotarpį jų buvo daugiau nei perpus mažiau – 225.
Ekspertų teigimu, to priežastis – didėjančios verslo sąnaudos.
„Agresyvus palūkanų normų didinimas šiais metais iš tiesų pakenkė (įmonių savininkams – red.). Daugelis vežėjų skolinasi iš skolinto finansavimo, kad galėtų viską finansuoti – nuo transporto priemonių iki kasdienių eksploatacinių išlaidų,” – komentuoja M. Howardas.
Kelių transporto asociacija (RHA) taip pat informuoja apie tai, kaip smarkiai padidėjo vežėjų verslo sąnaudos.
„44 tonų sunkvežimio eksploatacijos sąnaudos pernai padidėjo beveik 10 proc. (neskaitant degalų),” – rašoma organizacijos pranešime.
RHA nurodo, kad krovinių vežimo apimčių mažėjimas turėjo nemažą poveikį rinkai. Todėl ji ragina valdžios institucijas „sumažinti sąnaudų spaudimą“. Vienas iš asociacijos pasiūlymų – laikinai sustabdyti akcizo mokesčio taikymą sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms.
Kitą Didžiosios Britanijos kelių transporto sektoriaus žlugimo priežastį nurodo Lenkijos asociacijos „Transport Logistyka Polska“ (TLP) prezidentas Maciejus Wronskis. Jo nuomone, pirmiausia dėl to kaltas „Brexitas“.
„Pakanka pažiūrėti į skaičius. Taigi 2023 m. Jungtinės Karalystės BVP sumažėjo daugiau nei 5 proc. Dėl „Brexito“ nukentėjo JK prekyba prekėmis (-11 proc.) ir investicijos (-7 proc.). O tai reiškė drastišką transporto paslaugų paklausos sumažėjimą. Jei to nebūtų, padidėjusias sąnaudas būtų lengviau perkelti klientams,” – teigia jis.
Lenkijos transporto sektoriaus būklė
Problemų turinčių įmonių skaičiaus didėjimą galima pastebėti ir Lenkijos rinkoje – per metus bankrotą paskelbusių krovininio kelių transporto sektoriaus įmonių skaičius išaugo daugiau nei 70 proc. Tačiau verta paminėti, kad praktikoje tai 12 įmonių. Pasak TLP prezidento M. Wronskio, „vien bankrotų skaičius neleidžia susidaryti išsamaus vaizdo“ apie padėtį, kurioje šiandien yra šis sektorius.
„Transporto įmonės miršta lėtai ir tyliai. Smulkus vežėjas atsikrato vis daugiau transporto priemonių ir vairuotojų, neretai jam pačiam lieka tik vienas sąstatas, kuriuo jis asmeniškai teikia paslaugas. Tie bankrotai, kurie labiausiai matomi, yra didesnių įmonių, valdomų kaip komercinės bendrovės sritis. Atleidžiama dešimtys ar net šimtai darbuotojų,” – teigia jis.
Jo teigimu, bankroto baimė – reali ir pagrįsta.
„Daugumai Lenkijos transporto įmonių didžiausia problema yra finansinio likvidumo išlaikymas ir teigiamos maržos iš transporto veiklos generavimas. Šios problemos, deja, yra objektyvaus pobūdžio, kylančios dėl dabartinio transporto paslaugų paklausos ir pasiūlos disbalanso. Todėl pagrįstai baiminamasi nemokumo grėsmės. Ir jei situacija rinkoje 2024 m. nepagerės, šios baimės daugeliu atvejų taps realybe,” – teigia M. Wronskis.
Jo nuomone, Lenkijos transporto sektoriaus padėtis „yra tokia pati kaip ir jos klientų“.
„Automobilių pramonė žlunga mūsų akyse. Nors korporacijos vis dar gauna pelną, jų kooperatyvai pamažu nutraukia savo veiklą. Todėl nenuostabu, kad vežėjai, kuriems nėra užsakymų iš automobilių pramonės, seka jų pavyzdžiu,” – aiškina TLP vadovas. „Jei ekonomika būtų klestėjusi, sąnaudų padidėjimas būtų turėjęs nedidelę įtaką. Taip buvo ir 2022 m.“
Bankrotų banga Lietuvoje
„Creditinfo“ duomenimis, per keturis šių metų mėnesius bankrutavo tiek pat transporto ir logistikos įmonių, kiek per visus 2023 metus. Per pirmuosius metų mėnesius užfiksuoti 326 bankrotai, tarp jų – 63 transporto ir logistikos sektoriuje (per visus 2023 metus jų užfiksuota 77).
Priežastis lieka ta pati kaip ir visoje Europoje – didėja kelių mokesčiai, darbo užmokestis, įsipareigojimai su didžiulėmis palūkanomis dėl karo Ukrainoje ir krizės krovinių sumažėjo.
„Dvi valstybės dabar naudoja paraką ir maistą kare pavalgyti. Socialiniai reikalai ir pramonė gi orientuoti tik į karą. Tų prekių mažai kas perka ir mes tą visi jaučiam,” – lrt.lt portalui sakė „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas.
„Bankrutuoja ne tik mažieji transportininkai, bet ir didesnės įmonės, kurios turi ir daugiau darbuotojų ir šiaip nėra naujokai šioje veikloje,” – aiškino portalo „Creditinfo Lietuva“ verslo ir plėtros vadovė Jekaterina Rojaka.
Krovinių vežimo keliais sektorius mūsų šalyje generuoja apie 10 proc. bendrosios pridėtinės vertės. Pramonininkų konfederacijos ekonomistės-analitikės Eglės Stonkutės teigimu, tai natūralu, kad „bet koks šito sektoriaus susilpnėjimas reiškia, kad silpnėja ir bendrai mūsų ekonomika“.
Pasak „Linavos“ prezidento, verslai tikisi pagalbos iš valstybės.
„Žmonių sektoriuje dirba gal 120 tūkst. Tai jie moka mokesčius, jie sumoka mokesčius valstybei. Socialinės įtampos nėra, nes jie visi dirba, turi savo atlyginimą, jie išlaiko šeimą. Jei šito neturėtume? Turėtume didelį socialinį klausimą, kuris valstybei būtų kaip našta,” – lrt.lt portale teigė asociacijos prezidentas.
Sėkmingiau sekasi didelėms įmonėms
„Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigia, kad šiuo metu transporto sektoriuje sėkmingiau sekasi didelėms įmonėms. Jo teigimu, uždarius sienas su Rusija ir Baltarusija įmonės turi keisti savo transporto maršrutus. Tai reikalauja daug laiko ir pinigų, kuriuos labiau skirti gali stambios transporto įmonės kaip „Baltic Transline“ ar „HopTrans“.
„Sudėtingos geopolitinės sąlygos kelia problemų ir dėl krovinių – nors jų tarifai ir tenkina vežėjus, pačio darbo mažesnėms kompanijos tiesiog trūksta. Daugumos logistikos įmonių praėjusių metų finansai yra neigiami, o bankai į mažesnes kompanijas žiūri atsainiai“, – aiškina Z. Buivydas.
Bendradarbiavimas: Gregoras Gowansas, Dorota Ziemkowska-Owsiany, Natalia Jakubowska.