Tut.by nuotr.

Pusmetis kabinoje arba darbo pas lietuvį pabaiga. Baltarusija nustato papildomus sienų kirtimo apribojimus

Vidutinis skaitymo laikas 5 minutės

Nuo gruodžio 21 d. Baltarusijoje galios laikinas draudimas išvykti iš šalies kertant sausumos sienas. Apribojimai formaliai netaikomi sunkvežimių vairuotojams, tačiau praktiškai jos bus taikomi tiems, kurie dirba užsienio, pvz., Lietuvos įmonėse. Tokiu atveju vairuotojams bus leidžiama kirsti sieną tik kartą per pusmetį.

Nauji apribojimai, kuriais siekiama sustabdyti koronaviruso plitimą (bent pagal oficialią versiją) įsigalios gruodžio 21 d. Apribojimai taikomi piliečiams ir užsieniečiams, turintiems leidimą gyventi šalyje. Išimtys taikomos, pvz., oficialių delegacijų nariams ir tarptautinio transporto vairuotojams.

Tačiau problema yra ta, kad reglamente yra nuostata, pagal kurią „kelionė į darbą kitoje šalyje bus leidžiama ne dažniau kaip kartą per pusmetį“. Kaip rašo portalas auto.tut.by, tai taikoma ir užsienio įmonėse dirbantiems sunkvežimių vairuotojams. Tiesa, vairuotojai galės be apribojimų kirsti sieną atliekant gabenimą, tačiau išvykti iš šalies į darbą po pertraukos – jau nebe.

Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos įmonėse dirbantys sunkvežimių vairuotojai juokauja, kad dabar jie bus kaip į kruizą vykstantys laivų kapitonai – iš namų išvyks iš karto šešiems mėnesiams. Tačiau niekas tikrai nesijuokia. Eismo per sausumos sienos kirtimo punktus apribojimas labai sukomplikuos gyvenimą. Taip pat nerimaujama dėl to, kad valdžia tai įvedė ne dėl pandemijos, o dėl politinių veiksmų – siekia užblokuoti sienas ir kontroliuoti piliečius.

Šie apribojimai palies ir baltarusių vairuotojus dirbančius pas ES vežėjus, kurie turės užtikrinti jiems tinkamas sąlygas ilgesnį laiką praleisti už Baltarusijos ribų, arba kitaip organizuoti transportą į darbo vietą.

Apribojimų apėjimo būdai

Europos darbdaviai ieško būdų, kaip apeiti apribojimus. Kol kas jiems sekasi prastai. Vairuotojai patys nežino, ką daryti, visi aplinkui ieško variantų, kaip tai apeiti (apribojimus – red. pastaba)“, – sako Lietuvos įmonėje dirbantis sunkvežimio vairuotojas Jaroslavas.

Iki apribojimo grįžimas namo nekėlė problemų – baltarusis palikdavo sunkvežimį netoli sienos ir automobiliu keliaudavo į gimtąjį miestą.

„Iki šiol dirbome pagal modelį: 3 savaitės maršrute, paskui trumpa pertrauka namuose, tada vėl į darbą. Po pandemijos, įsigaliojus karantinui ir 10 dienų izoliacijos pareigai, pradėjome vairuoti pagal kitą sistemą – dirbame apie 2 mėnesius, o paskui namuose praleidžiame 2–3 savaites“, – auto.tut.by pasakoja Jaroslavas.

Tačiau dabar vairuotojai turi ieškoti kitų būdų, kaip nuvykti į darbą. Lietuvos vežėjai sugalvojo sprendimą ir jie naudosis tuo, kad reglamentas taikomas sausumos sienų kirtimui, o tai reiškia, kad vairuotojai savo darbo vietą gali pasiekti lėktuvais. Jaroslavo atveju tai pasiteisina – bilieto kaina į Vilnių yra 50 Eur, be to, turėtumėte atsižvelgti į išlaidas, susijusias su kelione iš ir į oro uostą.

Tačiau tai ne visiems apsimoka. Darbuotojai iš gilios Baltarusijos pirmiausia turi pasiekti artimiausią, kartais už kelių šimtų kilometrų esantį oro uostą. Skrydžiai į Lenkiją ir Vokietiją taip pat nėra pigūs. Daugeliui darbdavių tai yra per didelė finansinė našta, o vairuotojai patys negali sau leisti skristi lėktuvu. Be to, daugelis baltarusių dirba įmonėse, esančiose prie sienos, o tai reiškia, kad norėdami pasiekti vežėjo bazę, jie be reikalo turi kirsti pusę Baltarusijos.

„Gyvenu netoli Lenkijos ir Baltarusijos sienos. Turiu vykti į Minską, iš jo lėktuvu skristi į Varšuvą, o tada vėl prie sienos – į įmonės bazę. Tai per brangu“, – sako Vitalijus, Lenkijos transporto įmonėje dirbantis vairuotojas.

4/2 sistema – ne savaitės, o mėnesiai

Antonas dirba Vokietijoje, bet Lietuvos įmonėje. Jis savo automobiliu keliauja į bazę Vilniuje, iš ten – su kitais vairuotojais mikroautobusu – į Vokietiją, kur yra visas sunkvežimių parkas.

„Bendrovė turi 500 transporto priemonių, praktiškai visi vairuotojai yra baltarusiai. Dirbame 6 savaites, 3 praleidžiame namuose. Sieną kertame kartą per du mėnesius“, – sako sunkvežimio vairuotojas.

Pasak jo, darbdavys neįsivaizduoja, ką daryti šioje situacijoje. Tačiau jis tikisi, kad vadovas ką nors sugalvos. Skraidyti savo lėšomis jis neketina.

„Juokaujame, kad teks keisti darbo sistemą: 4 mėnesiai darbe, 2 – namuose. Taigi ir turime vieną sienos kirtimą per 6 mėnesius. Vairuotojai jau važinėja tokiais maršrutais. Žinau, kad vairuotojai iš Uzbekistano metus dirbo ir gyveno kabinoje“, – sako sunkvežimio vairuotojas.

Praktika rodo, kad įmanoma apeiti panašius apribojimus ir tai yra pelninga. Šių metų rugsėjį išaiškėjo praktika, kai Belgijos vežėjas išnuomodavo lėktuvą, kuris kas dvi savaites iš Rumunijos į Olandiją gabeno apie 180 sunkvežimių vairuotojų. Ekonominiu požiūriu – ši veikla buvo labai pelninga – Rumunijos vairuotojų atlygis tai nuo 550 iki 600 Eur per mėnesį (Belgijos vairuotojams – apie 5 tūkst. Eur). Ar dabar reikės išsinuomoti lėktuvą iš Minsko? O gal vairuotojai iš tikrųjų kelis mėnesius bus maršrute? Netrukus paaiškės.

Ingos Škeler nuotr., auto.tut.by

Paantraštės