„Rail Baltica“ projektas yra ypatingos reikšmės. Lietuvoje jis yra pasiekęs naują brandos lygį – tikime, kad tai yra viena pagrindinių priežasčių, lėmusių palankų Europos Komisijos sprendimą projektui Lietuvoje skirti tiek papildomo finansavimo, kiek buvo prašoma teikiant paraišką. Savalaikis projekto veiklų finansavimas yra esminė sąlyga siekiant projektą įgyvendinti sutartais terminais“, – pasakė Egidijus Lazauskas, LTG generalinis direktorius.
Pasak Susisiekimo ministerijos, finansavimas bus skiriamas geležinkelio ir jo statinių statybai nuo Kauno iki sienos su Latvija, taip pat žemės išpirkimui Kauno geležinkelio mazge bei ruože tarp Kauno ir Lietuvos sienos su Lenkija.
„(…) Šis išskirtinės svarbos projektas vis labiau įsibėgėja, artindamas mus prie svarbiausio tikslo – kuo greičiau atidaryti pirmąsias atkarpas nuo Kauno iki Rygos bei sujungti Baltijos regioną su bendru Europos geležinkelio tinklu“, – pranešime teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
M. Skuodis anksčiau yra teigęs, jog „Rail Baltica“ geležinkelio tinklo visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje statybos pabaiga numatoma 2030 metais. Iki šiol oficialiai skelbta, kad „Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.