Dauguma šiuolaikinių sandėlių yra aptarnaujama nesinaudojant automatizuotais sprendimais. Komplektavimas ir iškrovimas tai sandėliavimo procesai, kuriuos vertėtų automatizuoti pirmiausia, kad būtų sutaupyta vieta ir… sumažėtų darbo jėgos poreikis.
Lietuvos sandėliavimo rinka pamažu tampa panaši į užsienio rinkas
Jų pagrindinis skirtumas – žymiai mažesnis Lietuvos sandėlių automatizavimo laipsnis. Taip vyksta dėl valdančiosios grandies patirties neturėjimo naudojant šiuolaikinius sprendimus (pvz. Pick-by-Voice ar Pick-by-Light tipo).
Specialistai patvirtina, kad šiuolaikinių technologijų įdiegimo mastas Lietuvoje yra kur kas mažesnis, nei Vakarų Europos valstybėse ar JAV. Tokia situacija susiklostė ir dėl to, kad darbo jėgos kaštai šiose valstybėse ir Lietuvoje vis dar ženkliai skiriasi, kas tiesiogiai prisideda prie kur kas ilgesnio investicijų grąžos laiko mūsų šalyje.
Vis dėlto nėra abejonių, kad daugiasluoksnės distribucijos sistemos populiarėjimas, demografiniai pokyčiai bei darbo rinkos evoliucija ateityje didins automatizuotų sprendimų paklausą.
Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas
Automatizavimas turėtų įveikti ir vieną iš didžiausių dabartinių transporto – ekspedicijos – logistikos sektoriaus iššūkių, t. y., kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Juolab, kad atsižvelgiant į tai, jog kalbant apie greitu tempu besivystantį online pristatymą, buvimo vietos išsisklaidymas ir užsakymų apimtys lemia, kad sandėliavimo darbams atlikti reikia kur kas daugiau žmonių, nei tradicinių distribucijos kanalų atveju.
Sandėliuose mažai automatikos
DHL parengtoje ataskaitoje „Robotai logistikos srityje“ nurodoma, kad keturi iš penkių šiuolaikinių sandėlių vis dar funkcionuoja be automatinių įrenginių pagalbos. Tuo tarpu visiškai automatizuotais gali būti laikomi vos 5 procentai sandėlių. Daugumoje distribucijos centrų darbuotojai nuolat iškrauna ir pakrauna vilkikus rankiniu būdu, panašiai yra atrenkami siuntimui ruošiami kroviniai.
Dėl automatizuotų technologijų plėtros greitu metu situacija gali pasikeisti. Pažanga, kuri buvo pasiekta pastaraisiais metais, gali tapti pagrindiniu pokyčių logistikos srityje veiksniu. Šiuolaikiniai robotai yra pajėgūs suprasti dirgiklius, atrinkti ir manipuliuoti kroviniais bei talpinti juos į vietas – net ir netvarkingoje aplinkoje – sako Oliveris Brockas iš Berlyno technikos universiteto Robotų technologijų ir biologijos laboratorijos.
Vienas iš itin daug darbo reikalaujančių procesų, kurį galima automatizuoti, tai nepaletizuotų prekių tvarkymas. Galimų įdiegti sprendimų sąrašas šioje srityje yra pakankamai ilgas. Kaip pavyzdį galima pateikti automatinio pakrovimo ir iškrovimo sistemą, įdiegtą vienoje iš interneto pardavimų ir pristatymo srityje veikiančioje įmonėje – „Baur-Hermes“.
„Ancra“ sukūrė automatinio pakrovimo ir iškrovimo sistemą, susidedančią iš trijų specialiai pritaikytų keičiamų puspriekabių, kurios kasdien kelis kartus įveikia apie 2 kilometrų distanciją nuo kompiuteriu valdomo pagrindinio sandėlio iki distribucijos centro, į kurį yra siunčiami užsakymai.
Trijų lygmenų ratukinės sistemos instaliavimas kiekvienoje iš puspriekabių leidžia pakrauti į jas 63 700 x 900 x 410 mm išmatavimų plastikinės dėžes su produktais (kiekviename lygyje yra 3 eilės po 7 dėžes). Sistema yra varoma elektra. Keičiamos puspriekabės grindys yra montuojamos specialiais krovikliais, esančiais tiek sandėlyje, tiek ir distribucijos centre.
Siekiant užkirsti kelią puspriekabės judėjimui pakrovimo ir iškrovimo metu yra naudojami automatiškai aktyvuojami stabdžiai. Galinė kiekvienos puspriekabės ašis turi ratukus, skirtus sulyginti doko ir keičiamos puspriekabės lygį. Puspriekabės durys yra valdomos suspausto oro pagalba. Dėžės (kurių maksimalus svoris siekia 70 kg) yra apsaugotos oro pagalvėmis. Pakrovimo ir iškrovimo laikas siekia apie 7 min.
Judančios lentynos padės sutaupyti vietos
Kasdienėje sandėliavimo veikloje komplektavimas vis dar yra procesas, kurio metu paprastai neapsieinama be žmogaus. Nemažoje dalyje sričių, pvz., e-commerce, automatizavimas yra sudėtingas dėl didelės prekių įvairovės ir žemo užsakymų pakartotinumo (platus asortimentas). Būtent dėl šios priežasties net ir pažangiausiose bendrovėse „atrinkėjai“ vienos pamainos metu nueina net keliolika kilometrų. Problemos sprendimu gali tapti judančių lentynų panaudojimas.
Sandėlyje buvo sumontuoti trys „Weeland“ judančios lentynos. Kiekvienos iš jų aukštis siekia 11,2 m. Lentynos yra sujungtos tarpusavyje. Šių sandėliavimo lentynų zonoje yra apie 6 tūkstančiai įvairių prekių katalogo pozicijų (bendra kubatūra apie 100 kubinių metrų). Daugiausiai tai nedidelių gabaritų prekės, neretai – didelės vertės, kadangi saugant prekes tokio tipo lentynose yra apribojama prieiga prie jų.
Pagrindiniu reikalavimu projektui buvo didelio komplektavimo intensyvumo užtikrinimas. Buvo pritaikytas vadinamasis multi-order picking metodas, t. y. kelių užsakymų komplektavimas vienu metu (nuo 6 iki 10 tuo pat metu). Tokiu būdu iš kiekvienos lentynos, kuri yra pristatoma prie operatoriaus langelio, yra atrenkamos prekės visiems tuo metu komplektuojamiems užsakymams.
Atrinkimo nurodymai yra siunčiami tiesiogiai lentynoms, per komunikavimo programą. Lentyna, kurioje yra reikalingos atrinkti prekės, yra pristatoma prie komplektavimo lango, o monitoriaus ekrane atsiranda informacija, kokia prekė turi būti paimta, kurioje lentynos vietoje ji yra ir kuriam gavėjui yra skirta. Tuo metu, kol viena lentyna yra prie operacijų langelio, krovos įrenginys grąžina ankstesnę lentyną į sandėlį ir atveža arčiau langelio naują lentyną eilės tvarka. Dėl tokių veiksmų, baigus atrinkti prekes iš vienos lentynos, laukti naujos reikia sąlyginai neilgai (15 sek.).
Per dešimt valandų yra sukomplektuojama 220 užsakymų (apie 2,5 tūkst. prekių vienetų).
Lentynos užima apie 30 kv. m. plotą. Tradicinės sistemos atveju sandėliuojamoms prekėms tvarkyti prireiktų skirti šešis kartus didesnį plotą. Ribotos prieigos prie “wind” dėka apribojamas išsiuntimo klaidų skaičius, taip pat mažėja prekių pažeidimų skaičius. Darbuotojų poreikis sandėlio išsiuntimų skyriuje sumažėjo keturis kartus.