Vokiečių politikai ir transporto sąjungos, „besirūpindami“ vairuotojais iš Rytų Europos, skatina Europos Sąjungos institucijas įteisinti reguliavimą, kuris turėtų pagerinti socialines sąlygas transporto srityje. Tuo tarpu tokios bendrovės kaip „Deutsche Post“ teikia užsakymus vežėjams iš Rytų, nepaisant to, kad jų vairuotojai negauna įstatymuose numatyto atlyginimo. Būtent toks ginčas šiuo metu yra nagrinėjamas teisme. Ar vokiečiai išvengs atsakomybės?
Greitas pristatymas, inovatyvių sprendimų pristatymo grandinėje bandymai (pvz., siuntų pristatymas bepiločiais orlaiviais ar į automobilio bagažinę) lemia, kad „Deutsche Post“, bent jau iš pirmo žvilgsnio, turi naujoviškos ir inovatyvios bendrovės reputaciją.
Tačiau pasirodo, kad Vokietijos bendrovė turi ir kitą veidą. „Deutsche Post“ jau ne pirmus metus samdo vežėjus, kurie nemoka savo vairuotojams įstatymuose numatyto minimalaus atlyginimo ir tokiu būdu dalyvauja socialiniame dempinge – rašoma Vokietijos spaudoje.
Čekų vairuotojas siekia gauti jam neišmokėtą atlyginimą
Viskas paaiškėjo vieno čekų vairuotojo dėka. Kaip praneša „Süddeutsche Zeitung“, Prahos ekspedicinėje bendrovėje dirbantis čekas, pristatinėjantis krovinius „Deutsche Post“, apie MiLoG sužinojo atsitiktinai.
Primename, kad MiLoG (Mindestlohngesetz, kitaip – įstatymas dėl minimalaus atlyginimo) įsigaliojo Vokietijoje 2015 metais.
Vairuotojo teigimu, už darbą, atliekamą Vokietijos pašto naudai, jis gaudavo 550 Eur per mėnesį. Vyras nusprendė iškelti „Deutsche Post“ bylą Bonos miesto Darbo teisme. Jis reikalauja priteisti iš vokiečių bendrovės jam neišmokėtą įstatyminio atlyginimo dalį už visą laikotarpį, kurį jis vykdė bendrovės užsakymus.
Jo skaičiavimais, jam priklauso papildoma neišmokėta 8302,50 Eur suma už darbą laikotarpiu nuo 2015 metų spalio iki 2016 metų rugpjūčio.
Kodėl vairuotojas iškėlė bylą Vokietijos bendrovei, o ne savo tiesioginiam darbdaviui?
Nes teisės aktai dėl minimalaus atlyginimo mokėjimo yra taikomi tiek darbdaviui, tiek ir pagrindiniam paslaugų teikėjui (šiuo atveju „Deutsche Post“), o įdarbintas vairuotojas tokiais atvejais turi teisę pasirinkti, kuris iš pristatymo grandinės dalyvių privalo sumokėti trūkstamą atlyginimo dalį.
Čekų vairuotoją teisme atstovauja „Verdi“ asociacijos (Paslaugų teikimo sektoriaus profesinių sąjungų asociacija) teisininkai.
„Deutsche Post“ nesijaučia kalta
Vokietijos bendrovė neprisiima atsakomybės už pernelyg žemą atlyginimą ir teigia, kad prievolę mokėti įstatymo nustatytą minimalų atlyginimą turi jos pasamdyti užsienio vežėjai.
Bendrovė jau „derybų metu įsipareigoja laikytis teisės aktų reikalavimų, neišskiriant ir darbo teisės aktų bei įstatymo dėl minimalaus atlyginimo reikalavimų“ – „Süddeutsche Zeitung“ cituoja pašto atstovę.
– Užsakymų vykdytojai patvirtina šias aplinkybes raštu, sutarties sudarymo metu – priduria atstovė.
Tuo tarpu „Verdi“ advokatai remiasi užsakovo atsakomybe be kaltės (griežtoji civilinė atsakomybė). Čeko laimėjimas teisme atvertų kelią keliems tūkstančiams kitų tokio pobūdžio ieškinių, pabrėžia Vokietijos dienraštis.
3 tūkst. vairuotojų iš Rytų dirba „Deutsche Post“ užsakymu
Čekų vairuotojo istorija tėra viena iš daugelio. „Süddeutsche Zeitung” rašo ir apie lenką, kuris dirba vokiečių paštui panašiomis sąlygomis. Lenkas vilkiko vairuotojas už savo darbą ir „migravimą“ pristatymui skirtame automobilyje gauna 850 Eur.
Kiekvieną mėnesį jis šitaip praleidžia 3 savaites, teikdamas paslaugas „Deutsche Post“. Lenkas neuždirba nė pusės to, ką gauna vairuotojai, tiesiogiai įdarbinti pašte. Dienraštis nurodo, kad paštas turi apie 3 tūkstančius vadinamųjų service partnerių iš Rytų.
Dauguma iš jų gauna darbo užmokestį, kurio dydis svyruoja nuo 400 iki 600 Eur per mėnesį. Neabejotina, kad didžiausią naudą iš to turi Vokietijos bendrovė, kuri, besiteisindama sutarties nuostatomis, kratosi atsakomybės už dalyvavimą socialiniame dempinge.
Garsus ZDF reportažas apie „Deutsche Post“
Čekų vairuotojo istorija nėra pirma, apie kurią rašo Vokietijos spauda. Šių metų sausį Vokietijos televizija ZDF parengė reportažą apie „Deutsche Post“ ir „DHL-Delivery“ netinkamą elgesį su darbuotojais. Ironiška, kad programa buvo transliuojama tą pačią dieną, kurią Vokietijos transporto ministras pasirašė Paryžiuje „Kelių susitarimą“, kurio tikslu yra kova su socialiniu dempingu.
Spaudimas, pagarbos trūkumas ir vis didesni reikalavimai, kurių darbuotojai nepajėgia įvykdyti – dėl šių priežasčių laidoje skundėsi laiškanešiai, kurių aptarnaujami rajonai buvo padidinti taupymo tikslais. ZDF reporteriams interviu davė paštininkas, kuris „Deutsche Post“ dirba jau 20 metų.
– Darbo pradžioje turėjau pristatyti paštą į 600 namų, dabar į 1400 – pasakojo vyras.
Pagarbos trūkumu ir neįvykdomomis normomis skundėsi ir kurjeriai, kurie perėjo į „DHL Delivery“. Iš tikrųjų, jie neturėjo didelio pasirinkimo. Šiems asmenims buvo pasakyta: arba Darbo birža, arba perėjimas.
Kurjeriai, davę interviu ZDF, pasakojo apie nudėvėtas, skylėtas uniformas ir neįmanomas įvykdyti normas. Dėl užkeltų reikalavimų, tais atvejais, jei siuntos gavėjų nėra namie, DHL darbuotojai neturi laiko palikti siuntą kaimynui, todėl jie tik įmeta pranešimą.
Kalbinti darbuotojai taip pat prisipažino klastoję siuntų atsiėmimo pakvitavimus. – Tą daryti mus verčia spaudimas – pareiškė vienas iš kalbintų darbuotojų.
ZDF redakcija siūlė bendrovei sudalyvauti laidoje, tačiau, deja, „Deutsche Post“ atsisakė, o į kaltinimus atsakė tik raštu.
Redakcijos komentaras:
Verslininkai iš Rytų, nemokantys savo darbuotojams teisės aktuose numatyto darbo užmokesčio, atsako ne tik už blogas jų įdarbintų vairuotojų sąlygas, bet ir už kuriamą viso Rytų transporto sektoriaus vežėjų blogą reputaciją.
Vis dėlto, neabejotinai kritikos nusipelno ir vokiečių bendrovė, kuri noriai naudojasi pigiomis paslaugomis, neprisiimdama jokios atsakomybės, o tik imdama pelną.
Iš vienos pusės, socialinis dempingas vokiečiams tampa pretekstu išvaryti iš Europos rinkos Rytų bendroves, iš kitos – jie patys naudojasi tokiomis pusiau teisėtomis paslaugomis.
Panašu, kad Vokietijos vyriausybės ir Europos Komisijos veiksmai, skirti kovoti su nesąžininga praktika transporto srityje, turi būti nukreipti ne tik į Europos Rytus…
Foto: DHL