Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Bet kokioje verslo aplinkoje sprendžiant atsiradusius nesutarimus dėl mokėjimų, skolų ar kitus su atsiskaitymais susijusius klausimus šalims visada rekomenduojama siekti sprendimus surasti taikiai tarpusavio derybų ir bendradarbiavimo būdais. Tačiau tam tikrais atvejais susiduriant su situacijomis, kai išnaudotos visos galimybės surasti taikų sprendimą, esame priversti griebtis papildomų priemonių santykių sprendimui bei teisėtų interesų gynybai kreipiantis į teismą.

Būtina pabrėžti, jog kreipiantis į teismą ne visais atvejais būtina imtis įprastų ieškinio procedūrų pagal bendrąsias įprastos teisenos taisykles norint atgauti skolą ar kitokį mokėjimą pagal jūsų reikalavimus, o užtenka imtis supaprastintų alternatyvių priemonių, siekiant jūsų teisėtų lūkesčių ir interesų įgyvendinimo. Viena iš tokių alternatyvių priemonių, kurią aptarsime straipsnyje, yra supaprastintas teismo procesas teikiant teismo įsakymą.

Teismo įsakymo pavyzdys:

-
+

Siekiant supaprastinti ir pagreitinti bylų, dėl kurių šalys nesiginčija arba neturi priemonių bei argumentų tinkamai ginčyti, nagrinėjimą LR Civilinio proceso kodekse (toliau CPK) buvo įtvirtintas teismo įsakymo institutas.

Šiuo supaprastintu, rašytiniu ir gan efektyviu procesu galima naudotis ne tik bandant atgauti mažas sumas, bet imantis priemonių atgaunant nuostolius dėl žalos ar skolas dėl praleistų mokėjimų. Pagal teismo įsakymo procedūrą byla teisme iškeliama supaprastinta tvarka, o bylos šalys vadinamos ne kaip įprasta – ieškovu ir atsakovu, o kreditoriumi ir skolininku. CPK numato, kad tokiu būdu gali būti nagrinėjamos bylos dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties (pvz. vežimo ar sandėliavimo, delikto (ne sutartinių santykių pvz. žalos ar nuostolių), darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų), taip pat dėl kilnojamojo daikto priteisimo. Pažymėtina, kad, siekiant apsaugoti skolininko interesus, nenagrinėjamos bylos, jeigu (vadovaujantis CPK 431 str. 2 d.):

  • pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią
  • reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti;
  • yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės;
  • skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė;
  • skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.

Tačiau būtina pabrėžti, jog paskutinio atvejo nereiktų maišyti su atvejais kai skolininko ar juridinio asmens vadovo adresas visgi yra faktiškai de jure žinomas, o atsakingas asmuo tiesiog vengia priimti teismo siunčiamus procesinius teismo įsakymo dokumentus, nuo kurių gavimo pradedami skaičiuoti faktiniai terminai. Tokiais atvejais egzistuoja CPK 130 straipsnyje numatyta galimybė efektyviai procesinių dokumentų įteikimą vykdyti viešo paskelbimo būdu.

Tačiau tuo atveju, jeigu pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ar darbo vietos/ juridinio asmens buveinė yra nežinoma, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Taigi Teismo įsakymas – tai tam tikras tarpinis ginčo, ypatingosios teisenos ir vykdymo proceso derinys. Jo išdavimą sudaro dvi pakopos:

  1. Kreditorius kreipiasi į teismą pareiškimu,
  2. o tada teismas tik formaliai patikrinęs pareiškimo formą patvirtina jo pagrindus ir priima įsakymą bei siunčia jį skolininkui.

Tačiau tolimesnė teismo įsakymo proceso eiga priklauso būtent nuo skolininko, nes šis turi tris galimybes:

  1. Pareikšti prieštaravimus (nesutikimą su teismo įsakymu);
  2. Įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, nurodytą teismo įsakyme;
  3. Pasyviai nereaguoti, tačiau tuo atveju teismo įsakymas per nustatytą terminą įgauna teismo sprendimo galią bei tampa vykdytinu dokumentu;

Pareiškimo forma ir turinys

Teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo būtina įtraukti  aktualius (šiuos pažymėjome raudona spalva ir pridėjome komentarus) bendruosius reikalavimus, nustatytos CPK 135 str. 1 dalyje:

1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas. (Kadangi teismo įsakymas teikiamas materialiniais pagrindais, tad visada būtina nurodyti reikalavimo sumą);

2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), (tačiau galima teikti labai sutrumpintą paaiškinimą);

3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; (šių duomenų pateikimas nebūtinas)

4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (kas teismo įsakymo atveju dažniausiai būna materialinis pagrindas);

5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas (teismo įsakymo atveju atsiliepimas neteikiamas, taigi ši sąlyga neaktuali);

6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; (būtina tik jei vedama per atstovą, tačiau pareiškimą dėl teismo įsakymo turi teisę pateikti ir kiti CPK nurodyti asmenys, kurie teisėtai atstovauja įmonės ar asmens interesus);

7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti (sąlyga neaktuali teismo įsakymui);

Papildomai teismo įsakymo išdavimo pareiškimui keliami papildomi procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimai, pareiškime papildomai nurodant (vadovaujantis CPK 433 str.):

  • kreditoriaus vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, o jeigu kreditorius yra juridinis asmuo, – jo pilną pavadinimą, buveinę, registracijos kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir kredito įstaigos rekvizitus, taip pat atstovo pavadinimą ir adresą, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;
  • skolininko vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu jis yra žinomas), adresą, darbo vietą (jeigu ši yra žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo pilną pavadinimą, buveinę, registracijos kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir kredito įstaigos rekvizitus (jeigu abu duomenys yra žinomi);
  • reikalavimo sumą, o jeigu prašoma priteisti daiktą, – daikto rinkos vertę, pavadinimą ir detalų aprašymą;
  • reiškiamą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą;
  • motyvuotą prašymą, jeigu yra pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir duomenis apie skolininko turtą;
  • patvirtinimą, jog nėra CPK 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų;
  • pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašą.

Pareiškime dėl išlaikymo priteisimo taip pat nurodoma skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, išlaikytinio gyvenamoji vieta, jeigu pareiškimą paduoda ne pats išlaikytinas asmuo, priteistino išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteistino išlaikymo terminas. Prie pareiškimo dėl išlaikymo priteisimo turi būti pridėti atitinkamų civilinės būklės aktų įrašų nuorašai ir duomenys apie visas skolininko gaunamas pajamas.

Taigi teismo pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo ypatingų teisinių žinių nereikia, o reikalavimo pagrindimui nebūtina pridėti jokių įrodymų. Teismas gavęs pareiškimą vertina tik pateiktus formalius reikalavimus ir pagrindus, bet ne reikalavimo turinį.

Pareiškimo formos pavyzdys:

-
+

Bylinėjimosi išlaidos

Būtina pabrėžti, jog vienas iš teismo įsakymo privalumų yra, jog nors už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, tačiau šis yra lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už atitinkamo ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena.

Taip pat vienas iš teismo įsakymo privalumų yra tai, jog jeigu teismui išdavus įsakymą skolininkas visgi pareiškia prieštaravimus, kreditorius turi teisę pateikti ieškinį bendra tvarka, o CPK 434 straipsnio 1 dalyje numatytas sumokėtas žyminis mokestis įskaitomas į sumokamą už ieškinį žyminio mokesčio sumą.

Pabrėžtina, jog grąžinus pareiškimą kreditoriui  pagal CPK 439 straipsnio 6 dalyje nurodytą aplinkybę, sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui negrąžinamas. Taip pat būtina vertinti ir tai, jog teismo įsakymą pateikus per advokatą ar jo padėjėją ir šį teismo įsakymą skolininkui patvirtinus ar priėmus vykdyti skolininkui taip pat gali būti pateiktos atlyginti ir sumokėtos advokato ar jo padėjėjo teisinės išlaidos, atsiradusios dėl teismo įsakymo surašymo bei pateikimo ir kurios buvo pridėtos prie teismo įsakymo pareiškimo.

Pareiškimo priėmimas

Kreditoriaus pateikto pareiškimo priėmimo klausimas teisme išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą dieną nuo jo pateikimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka aptartus nustatytus formos reikalavimus, jo priėmimo klausimas gali būti išspręstas teisėjo rezoliucija (CPK 435 str. 1 d.).

Taigi kaip numatyta CPK Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą, jeigu:

  • pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir CPK 433 straipsnyje numatytų reikalavimų;
  • pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų;
  • yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės;
  • pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Jeigu CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas.

Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra galutinė ir neskundžiama, tačiau tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Paduoti pakartotinį pareiškimą nustatyta tvarka kreditorius gali tik tuo atveju, jei ankstesnis pareiškimas neatitiko formalių šios rūšies procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, taip pat jei yra pašalintos kitos kliūtys, sudariusios pagrindą atsisakyti priimti ankstesnį pareiškimą.

Jeigu kreditorius atsiima pareiškimą iki teismo įsakymo išdavimo, teismas pareiškimą grąžina kreditoriui. Tai kreditoriui netrukdo CPK nustatyta tvarka pareikšti reikalavimą iš naujo. Jeigu kreditorius pareiškia reikalavimo atsisakymą po teismo įsakymo išdavimo, teismas klausimą išsprendžia pagal CPK numatytas ieškinio atsisakymo taisykles.

Teismo įsakymo išdavimas

Kaip minėta išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą (CPK 436 str. 1 d.). Išduotame teismo įsakyme nurodoma:

  • įsakymo išdavimo data;
  • teismo, išdavusio įsakymą, pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė; kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o jeigu kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas,
  • atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai;
  • skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji yra žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai;
  • išieškojimo pagrindas;
  • išieškoma iš skolininko pinigų suma, o jeigu priteisiami daiktai, – jų rinkos vertė, pavadinimas ir detalus aprašymas;
  • išieškomų delspinigių dydis, jeigu delspinigiai priteisiami;
  • išieškomos bylinėjimosi išlaidos;
  • laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jeigu tokios priemonės taikomos.

Teismo įsakyme, išduodamame pagal reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, be CPK 436 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, nurodoma skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, priteisiamo išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteisiamo išlaikymo terminas. Būtina pabrėžti, jog teismo įsakymas turi atitikti vykdomajam dokumentui nustatytus reikalavimus. Teismo įsakymą pasirašo teisėjas ir patvirtina teismo antspaudu.

Jeigu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, teismo įsakymo nuorašas teismo įsakymo išdavimo dieną išsiunčiamas antstoliui, turto registro tvarkytojui ar kitam vykdytojui. Teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą (20 dienų) skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Teismo įsakymo savaime vykdyti negalima.

Pranešimas skolininkui

Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašai ne vėliau kaip kitą dieną po įsakymo išdavimo išsiunčiami skolininkui (CPK 437 str. 1 d.). Kartu su kreditoriaus pareiškimo bei teismo įsakymo nuorašais teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:

  • siūlymas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas), grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo;
  • informacija, kad neįvykdžius CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, teismo įsakymas įsiteisės ir kreditoriaus prašymu bus išduotas vykdomasis raštas priverstiniam išieškojimui vykdyti;
  • informacija apie tai, kad teismas kreditoriaus reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jei skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, ir apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai;
  • informacija apie tai, kad priimdamas teismo įsakymą teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

Procesinių dokumentų įteikimas

Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašai bei teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 124 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris dienas išsiunčiamas kreditoriui (CPK 438 str.).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad siekiant įgyvendinti fundamentalų teisės principą išklausyti priešingą šalį dokumentiniame procese, įstatymas numato atskiras priemones, kuriomis skolininkui turi būti pranešama apie teismo priimtus procesinius sprendimus.

Lietuvos teismų sprendimuose pažymima, jog Lietuvos Respublikos CPK 431 straipsnis yra specialioji teisės norma, taikytina teismo įsakymo išdavimo procese, todėl negalima vadovautis bendrąja teisės norma – Lietuvos Respublikos CPK 123 straipsnio 4 dalimi, numatančia visų kitų procesinių dokumentų įteikimą (Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2449-657/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2481-262/2014, 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-771-590/2015, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-381-544/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-309-513/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į teismo įsakymo priėmimo tvarką, juridinę reikšmę bei vykdymo pobūdį, Lietuvos teismai konstatuoja, jog teismo įsakymas skolininkui turi būti įteiktas fiziškai. Tačiau, kaip minėta teismai vis tiek taiko 135 straipsnio teisę pristatymą atlikti viešo paskelbimo būdu.

Skolininko prieštaravimai

Prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus reikalavimo dalies pagrįstumo (CPK 439 str. 1 d.).

Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Gavęs prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per 3 dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikinamos.

Jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų reikalavimų kreditoriui įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutartimi, kuria išsprendžiamas CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kreditoriaus pateikto ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis.

Jeigu kreditorius per CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka.

Jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia.

Jeigu kreditorius ir skolininkas po teismo įsakymo priėmimo sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas.

Apibendrinant galima teigti, jog teismo įsakymo privalumai sprendžiant ginčus teisme neginčijami: pagreitintas procesas leidžia aktyviai vertinti šalių bendravimą, supaprastinta dokumentų formą  bei įrodymų ir jų vertimų nereikalavimas palengvina proceso pradžią, teismo įsakymu galima reikalauti ne tik skolos bet ir delspinigių bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrindimo elementarumas nereikalauja papildomų teisinių žinių, o keturis kartus mažesnis žyminis mokestis bei, esant reikalui, jo įskaičiavimas į vėlesnį ieškinio žyminį mokestį atveria galimybes šia priemone pasinaudoti visiems be didesnės rizikos, taip sukuriant puikius pagrindus išbandyti šią alternatyvią ginčų sprendimo priemonę verslo ginčuose nepriklausomai nuo ginčo sumos ar pagrindų. Tačiau būtina pabrėžti, jog esminis teismo įsakymo trūkumas yra tai, jog vos skolininkui pareiškus kelių sakinių prieštaravimus rizikuojama papildomai užtempti išieškojimo procesą toliau tęsiant iškeliant ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Būtina taip pat vertinti, jog teismo įsakymas kaip alternatyvi supaprastinta ginčų sprendimo priemonė taip pat gali būti ir jūsų skolininkų valdymo strategijos dalis.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros