TransInfo

Tiekimo grandinių reshoringas ir restruktūrizavimas pasibaigus pandemijai padės sugrąžinti just-in-time sistemą

Vidutinis skaitymo laikas 6 minutės

Kai kurių sektorių reshoringas, didesnių produktų atsargų ir komponentų skirtų gamybai kaupimas bei jų įsigijimo šaltinių įvairinimas – tai veiksmai, kuriuos, tikėtina, gamyklos pradės taikyti esant COVID-19 pandemijai. Tokių išvadų prieinama naujausioje tarptautinės konsultavimo Cushman & Wakefield įmonės „Global Manufacturing Risk Index 2020” ataskaitoje. Be to, joje yra pateikiamas šalių reitingas atsižvelgiant į numatomą gebėjimą „atšaldyti” gamybos sektorius ir panaikinti nustatytus apribojimus bei grąžinti įmonėms normalų funkcionavimą.

Cushman & Wakefield ekspertai išanalizavo koronaviruso pandemijos įtaką globaliai pramonei bei aktualioms tam tikrose šalyse esančioms sąlygoms bei pateikė prognozes gamybos atnaujinimui. Pradedant gamyklų darbą po locdowno, gamintojų veiksmuose atsiranda naujos tendencijos. Tai atsakas globaliai pandemijai.Ataskaitos autoriai labiausiai tikėtinus veiksmus suskirstė į tris grupes atitinkančias tai, kokiu laiku jie įvyks.

Artimiausias ir trumpalaikis laikotarpis

Tikėtina, kad gamyklos vėl pradės kaupti daugiau atsargų. Atsisakant atsargų valdymo „just-in-time” sistemoje iki tiekimų grandinių ir gamybos linijų restruktūrizavimo laiko, jei įvyktų antra pandemijos banga arba būtų prailgintas locdowno laikotarpis, galima padidinti lankstumą ir sumažinti trukdžių riziką.

Vidutinis laikotarpis

Įvyks įsigyjamų komponentų šaltinių įvairinimas, įskaitant vietines rinkas ar kaimynines šalis, esančias arčiau gamyklų, tuo pačiu – ir atsargų kiekio didinimas.

Ilgas laikotarpis

Kai kuriems sektoriams sprendimu bus reshoringas, gamyklų ir komponentų įsigijimo šaltinių perkėlimas arčiau savęs, o taip pat tiekimų grandinių ir gamybos linijų restruktūrizavimas, kurio dėka vėl galima būtų valdyti atsargas just-in-time sistemoje.

Reshoringo dėka galima būtų sutrumpinti tiekimų grandines, veiksmingai trumpinant ilgus tiekimų vykdymo laikotarpius bei teikiant gamykloms didesnę gamybos masto kontrolę, tokiu būdu galima būtų lanksčiai reaguoti į paklausą. Be to automatizavimo, robotizavimo ir 3D spausdinimo dėka reshoringas yra patrauklus spredimas kaštų, į kuriuos gamyklos skyrė ypač daug dėmesio dar prieš pandemiją dėl didėjančių Kinijoje bei kitose Azijos šalyse atlyginimų, atžvilgiu.

Ekspertai taip pat pabrėžia, kad offshoringas tampa vis mažiau pelningas taip pat dėl naujų prekybos sutarčių (pvz. sutartis susijusi su Brexitu, Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis) bei prekybos karų, kurių pasekmė – visų pirma didesni muitai tiek gatavoms prekėms, tiek žaliavoms. Dėl žymių pasaulinės gamybos sutrikimų, sukeltų nuolat trunkančios pandemijos sudarė sąlygas globaliems gatavų produktų ir dalių tiekimams tęsti derybas ir planus susijusius su reshoringu, kurie buvo pradėti dar prieš prasidedant COVID-19 pandemijai.

Kita vertus, masiškas reshoringas – nepaisant šio sprendimo įgyvendinimo galimybių ir patrauklumo – nėra realus ir neįvyks artimiausiu laiku.

– Didėjant eksploatavimo patikimumui, jeigu įvyktų antroji pandemijos banga arba sekantis lockdownas, gamyklos bus linkę koncentruoti savo dėmesį į dvi svarbiausias problemas: žaliavų ir komponentų įsigijimą bei tiekimų grandinių sutrikimus – sako Cushman & Wakefield Sandėlių ir pramoninio nekilnojamojo turto rinkos tyrimų departamento direktorė EMEA regione Lisa Graham.Geriausių pramonės vietų reitingas

Ryšium su tuo, kad gamyklos stengiasi apsaugoti gamybos linijas rengdamos rentabilumo atstatymo strategiją, Cushman & Wakefield „Global Manufacturing Risk Index 2020” ataskaitoje taip pat pateikė vietų, skirtų pramonės produkcijai, esančių 48 Europos šalyse, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Azijoje, sąrašą. Tam tikros šalys buvo suskirstytos pagal numanomą jų gebėjimą „atšaldyti” gamybos sektorius ir nukelti apribojimus susijusius su pandemija.

Reitingas buvo sudarytas įvertinus šešis pagrindinius kintamuosius, kurie buvo pasverti pagal įvertintą jų gamybos sektoriaus atgaivinimo indėlį.

Nors koronavirusas kelioms savaitėms sustabdė Kinijos gamyklas, ši šalis vis dar išlieka bazinio reitingo lyderė. Antra vieta atiteko JAV.

Tiek Kinija, tiek JAV siūlo labai didelę rinką ir darbo jėgos išteklius, paskatą tiek federaliniu, tiek valstijų lygmeniu, o taip pat išplėtotą infrastruktūros tinklą” – komentuoja Cushman & Wakefield generalinis tyrimų skyriaus direktorius Jason Tolliver.

„Nepaisant brangesnės darbo jėgos šalyje, JAV, spartaus technologijų diegimo gamybos procesuose dėka, gali pradėti efektyviai rungtis su Kinija už darbo vietas pramonėje” – priduria Tolliver.

Čekų paaukštinimas iki TOP 5

Kinija išlaikė bazinio reitingo lyderio, neatsižvelgiančio į dabartinės pandemijos bendrą įtaką, poziciją. „Įvairinimas ir avansas vertybių grandinėje koncentruojantis į telekomunikacijos, pažangių technologijų (40 proc. pasaulyje gaminamų robotų yra kuriama būtent Kinijoje) ir kompiuterių sektorių iki tam tikro lygio apsaugojo kinų pramonę nuo prekybos karų pasekmių” – rašoma ataskaitoje.

JAV šių metų baziniame reitinge išlaikė antrąją vietą, nors jos yra prekybinių karų šalimi. Trečioji vieta atiteko Indijai, kurios pakilo iš pernai pasiektos ketvirtosios vietos. „Indija, turinti stiprią poziciją farmacijos, chemijos ir mašinų sektoriuose, t.y. srityse, kurios yra būtent pagrindinė prekybinio ginčo tarp JAV ir Kinijos, ašis. Indija gali laimėti perkeliant gamyklas iš Kinijos į kitas Azijos šalis” – svarsto ataskaitos autoriai.

Indijos, kaip globalios gamybos lokalizacijos, laimėjimo raktas yra šioje šalyje diegiamos teisės reformos (susijusios su žemės įstatymu ir darbo teise). 2019 m. liepos mėn. ataskaitoje, kurią parengė India Brand Equity Foundation skaitome, kad globalioje produkcijoje Indija turi nedidelį indėlį (vos 1,68 proc.), bet šios šalies farmacijos pramonė užtikrina per pusę reikalaujamo vakcinų kiekio bei 25 proc. reikalaujamo vaistų kiekio Didžiojoje Britanioje.

Pagrindiniai Indijos regionai, kur yra didelis gamybos aktyvumas tai visų pirma Andhra Pradesh (agroverslas bei popieriaus ir įpakavimų gamyba), o taip pat Gudžarat ir Uttar Pradesh – šios valstijos pastaruoju laiku užfiksavo žymų investicijų padidėjimą elektroninių detalių gamybos bei susisiekimo technologijų srityje” – nurodo ataskaitos autoriai.

Įdomu tai, kad nemažą šuolį šiais metais užfiksavo Čekija, kuri šoktelėjo į 4 poziciją (pernai 6 pozicija). Mūsų pietuose esančių kaimynų privalumas yra didelis tiesioginių užsienio investicijų gamybos sektoriuje rinkinys. Tokiu būdu galima buvo plėtoti naujovišką infrastruktūros tinklą su patogiu susisiekimu su Vokietija.

Be gerai išplėtotos infrastruktūros, Europos Vidurio-Rytų regiono šalys priklauso ES ir pasižymi vienu aukščiausių fizinių darbuotojų rodikliu Europoje.

Cushman & Wakefield nuotr.

Paantraštės