Vis dėlto kelias į skaitmenizaciją kol kas nėra lengvas ir paprastas, nors ir yra pakankamai lėšų net iš ES finansavimo. Pagrindinė bėda ta, kad transporto ir logistikos sektoriui trūksta specialistų, kurie galėtų dirbti šioje srityje, t. y. gerai paruošti techninę užduotį IT įmonei, kuri imasi tų procesų skaitmenizavimo. Dažnu atveju išleidžiamos krūvos lėšų, tačiau rezultato nėra, nes transporto specialistai gali gerai nupasakoti, kaip atrodo procesas, tačiau jiems sunku sukurti sistemas.
Kita problema – nestabilumas. Nėra aiškių reikalavimų iš ES ir Lietuvos institucijų, jie nuolat keičiasi, todėl bendrovės atidėlioja skaitmenizacijos procesus, kad neprarastų lėšų, kai tie reikalavimai pasikeis. Taigi reikia tvirtų ES ir Lietuvos sprendimų, aiškių techninių reikalavimų ir nusiteikimo procesus įgyvendinti iki galo.
Dabartinė situacija logistikos sektoriuje
Pirmiausia skaitmenizavimą pradeda naudoti kontroliuojančios ir sertifikuojančios institucijos, kaip transporto inspekcija, kelių policija, muitinė. Jos įsidiegia numerių nuskaitymo kameras, duomenų analizę, dirbtinį intelektą, o transporto įmonės smarkiai atsilieka. Vis dėlto jos privalės diegtis reikalingas darbą patobulinančias sistemas, kad neprarastų licencijų. Manau, daugelis galvoja, kaip suvaldyti savo parko 1 tūkst. draudimų, kaip užtikrinti techninę priežiūrą, kaip pasikrovus krovinį žinoti, kokių procedūrų reikia jį vežant.
Šiuo metu, jei paklaustum dažnos transporto įmonės, ar ji skaitmenizuota, gautum teigiamą atsakymą, tačiau tai tereiškia, kad ji atsisakė popierinių archyvų, naudoja „Microsoft Teams“ susitikimams, tačiau išoriniai procesai atrodo visai kitaip. Neseniai darytos apklausos duomenimis, net 65 proc. įmonių neturi integracijos ir i.VAZ (skaitmeninis lietuviškas krovinio važtaraštis) pildo du kartus – iš pradžių VMI sistemoje, vėliau, kad atspausdintų kopiją vairuotojui ir transporto inspekcijai, jei ši tikrintų. Jei kalbėsim apie eCMR (elektroninis krovinio važtaraštis) arba artėjantį eFTI (electronic Freight Transport Information), taip pat įmonės nieko nedaro ir dauguma ketina jų sulaukti ir tik vėliau žiūrėti, kaip efektyvinti procesus, o gal net ir palikti taip, kaip buvo.
Taip pat skaitykite: eCMR nauda vežėjams
Vis dėlto skaitmenizacijos procesai turės pajudėti, jeigu bendrovės norės išlikti rinkoje. Smagu, kad kuriasi asociacijos, tokios kaip Transporto inovacijų ir kitos. Jų nariai tikrai gaus reikiamų žinių ir pagalbą, o tuos, kas negaus ar nesitvarkys, rinka tiesiog pašalins. Smagu matyti ir startuolius, kurie, pavyzdžiui, teikdami transporto ūkio valdymo ir sekimo sistemas, įdiegia patobulinimus, taupančius tuščius kilometrus, arba sukuria skaitmeninius krovinio važtaraščius, todėl jų klientai gauna tuos sprendimus ir yra laimingi.
Man labai patinka startuolis, suteikęs sandėliams kalendorių, kuriame patys vežėjai pildo ir rezervuojasi laiką, kada atvažiuos išsikrauti. Neatitikimų ar prastovų klientui sumažėja 60 proc., visi gali susiplanuoti laiką ir efektyvų darbą. Anksčiau tai buvo daroma telefonu arba tiesiog gyvai važiuojant ir stovint gyvoje eilėje.
Darbus palengvina ir automatizuotas užsakymų valdymas, nes užtikrina geresnę kokybę, mažina kaštus, kadangi automatiškai parenkamas geresnis pasiūlymas, nelieka žmogiškojo faktoriaus. Automatizuotas muitinės deklaracijų pateikimas irgi pagreitina procesus ir net užtikrina krovinio pristatymą viena diena anksčiau
Skaitmenizacija efektyvina muitinės darbą
Skaitmenizavimo procesai labai daug gali padėti ir muitinei, kuriai reikalingas daug greitesnis ir dažnesnis dokumentų apyvartumas. Taigi įmonės, kurios stengiasi skaitmenizuoti šį mums visiems įgrisusį, daug laiko užimantį ir daug klaidų generuojantį procesą, sprendžia labai svarbų klausimą. Jų atliktas darbas pagreitina procesus, sutaupo kaštus, sumažina žmogaus klaidų tikimybę ir užtikrina nešališkumą. Žinau pavyzdį, kai muitinės tarpininkų bendrovė yra suskaitmenizavusi procesą ir patys tikrina prekės statistinę vertę. Jei atgabentos prekės vertė mažesnė nei statistinė, neteikdami į muitinę deklaracijos (gal praeis kontrolę) ir taip apkraudami muitinės sistemą darbu, iškart prašo papildomų dokumentų iš siuntėjo, kad galėtų pirmi įsitikint, o tai labai suefektyvina muitinės darbą ir pagreitina procesus.
Minėta įmonė atlieka prekių kontrolę ir taip taupo muitinės resursus, o muitinė jiems užtikrina greitesnį fizinį prekių patikrinimą, kuris taip pat taupo laiką. Tokia tvarka sukuria konkurencinį pranašumą organizuojant greitesnį prekių pristatymą. Toks resursų pasiskirstymas tarp verslo ir muitinės užtikrina daug greitesnį prekių muitinėje įforminimą ir padidina šalies patrauklumą, ypač nukreipiant skubių siuntų srautą per tokią šalį dėl greitesnio pristatymo bei išmuitinimo proceso.
Aš manau, kad suskaitmenizavus muitinės deklaravimo ir kontrolės procesus būtų galima daug sklandžiau užtikrinti prekių apyvartumą, sustabdyti kontrabandą ir surinkti daug daugiau mokesčių. Privačios kompanijos daug efektyviau gali tai padaryti nei muitinė, tik joms reikia motyvacijos.
Šiuo metu muitinės tarpininkai visus valstybinius sprendimus kelia į savo duomenų bazę ir leidžia studijuoti DI, kuris, perskaitęs apie prekę, jos kodą, kilmės šalį arba sankcijų sąrašuose esančius objektus, gali greičiau atlikti patikrą vykdant sankcijas. Tai didelis palengvinimas žmogui, kuris turi žinoti daugybę informacijos, o ši dar nuolat pildoma.
Taip pat skaitykite: Ekspeditoriaus vaidmuo dirbtinio intelekto amžiuje
Yra kalbama ir apie papildomų duomenų atvėrimą, tokių kaip statistinių verčių, pavojingų vaikams ir aplinkai gaminių. Šie duomenys taip pat leistų muitinės tarpininkams atlikti patikrą ir nereikėtų perdavinėti to darbo valstybinei institucijai – Muitinei. Resursų pasiskirstymas tarp valstybės ir privataus verslo yra būtinas norint užtikrinti kokybiškesnį ir sklandesnį darbą.
Skaitmenizacija yra instrumentas ir būdas įgalinti dirbtinį intelektą, apsikeitimą duomenimis ir kitas technoligijas, palengvinančias ir taupančias resursus bei padedančias atlikti darbą greičiau ir efektyviau.
Mūsų verslams užtikrinti reikiamą kontrolės lygį, kad ir sankcijų įgyvendinimą, reikia papildomų inovacijų, o jas kokybiškai išnaudoti reikia skaitmeninių duomenų ir specialistų galinčių tai įgalinti.
