Kontrabanda – tai prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės. Vien 2018 m. Lietuvos pasienyje sulaikyta 1.768.220 kontrabandinių cigarečių tabako pakelių, 10.575,00 litrų alkoholio. Kontrabanda yra vienas iš administracinių nusižengimų, kuriems įvykdyti įprastai pasitelkiamos transporto priemonės, tad dažnu atveju teismui tenka spręsti klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 4 dalis numato galimybę konfiskuoti priemonę, skirtą kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti.
Turto konfiskavimo apibrėžimas pateikiamas ANK 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Konfiskuotas gali būti tik turtas (administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas), kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant tam tikras administracinių nusižengimų bylas (į kurių sąrašą, be kita ko, patenka ir ANK 208 straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai) gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:
1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
ANK 29 straipsnio 4 dalies sąlygos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra atkreipęs dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju – transporto priemonę, yra alternatyvios.
Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018).
Analizuojant Lietuvos teismų praktiką dėl pažeidėjui nuosavybes teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas taikomas dviem atvejais.
Pirma, nustačius, kad transporto priemonė (turtas) buvo panaudota kontrabandai gabenti, ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti, Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-112-530/2019).
Antra, transporto priemonė tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (pavyzdžiui, vienoje iš bylų LAT nurodė, kad neturi reikšmės faktas, jog vilkike ir puspriekabėje nebuvo įrengtos specialios slėptuvės kontrabandos dalykui paslėpti, o reikšminga tai, kad nurodyto cigarečių kiekio (1 700 pakelių) asmuo nebūtų galėjęs gabenti be transporto priemonės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2013).
Akcizais apmokestinamos prekės
Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės (turto) konfiskavimo taip pat atsižvelgiama į gabentų akcizais apmokestinamų prekių bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-99-895/2015), be to, teismas vertina, ar kontrabandos gabenimas buvo apgalvotas sprendimas (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas, įvertinęs, kad cigaretės buvo gabenamos ne daiktams gabenti skirtose vietose, o automobilio durelėse ir stogo konstrukcijoje įrengtose slėptuvėse, nurodė, jog kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas ar neapgalvotas sprendimas, nes šiam veiksmui buvo kruopščiai pasiruošta slepiant cigaretes automobilio ertmėse, nepritaikytose daiktams gabenti, atitinkamai, Kauno apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentui konfiskuoti pažeidėjo transporto priemone, Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-112-530/2019).
Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
Kaip yra išaiškinęs LAT, norint konstatuoti ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos buvimą, turi būti įrodyta, kad ne pažeidėjas žinojo, jog perleistas turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
Pavyzdžiui, vien tai, kad transporto priemonė, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, neįrodo ne pažeidėjo žinojimo, jog transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje 2AT-8-976/2018).
Asmens žinojimą apie neteisėtus pažeidėjo veiksmus gali patvirtinti padaryto nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, pvz., sutuoktiniui suteikta plati teisė disponuoti automobiliu, su teise bet kada juo naudotis, nuolatinis gyvenimas su sutuoktiniu, įrengtos slėptuvės transporto priemonėje, važiavimas transporto priemonėje, kuomet buvo įvykdytas administracinis pažeidimas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-267-898/2018).
Darbdavio transporto priemonė
Svarbu pažymėti, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu gali būti konfiskuota ir darbdaviui (pvz., krovinius ar keleivius gabenančios transporto įmonės) priklausanti transporto priemonė.
Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl darbdaviui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, vertino ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo galimybę ir nusprendė nekonfiskuoti vežėjui priklausančios transporto priemonės, atsižvelgdamas į kelias svarbias aplinkybes:
– pirma, darbdavys pagrįstai negalėjo numatyti apie automobilio panaudojimą neteisėtai veiklai, nes darbuotojas niekada nebuvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą,
– antra, autovežis nebuvo specialiai įrengtas (darbuotojas cigaretes vežė paslėpęs po autovežio dugnu tarp rėmo išilginių sijų), trečia, vien tai, kad kontrabandos dalykas buvo gabentas individualiai transporto įmonei priklausančiame autovežyje, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti automobilį ir daryti išvadą, kad tokio automobilio savininkas žinojo apie slėptuvės jo automobilyje buvimą, ši aplinkybė negali būti preziumuojama (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-541-319/2017).
Ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas
Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. LAT yra išaiškinęs, kad vien fakto, jog transporto priemonė, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą (LAT nekonstatavo ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos egzistavimo vien todėl, kad tiek prieš pažeidimo padarymą, tiek po jo transporto priemonės priklausė pažeidėjo motinai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje 2AT-8-976/2018).
Be to, ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymui nėra svarbus šeimos nario (artimo giminaičio) žinojimas ar nežinojimas apie perduodamo pažeidėjui automobilio panaudojimą administraciniam nusižengimui daryti, tai yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, nes ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte apie savininko žinojimą nekalbama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje 2AT-8-976/2018). Tačiau ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktas įpareigoja pagrįsti, kad konfiskuotinas turtas buvo perleistas asmeniui, kuris yra pažeidėjo šeimos narys arba artimasis giminaitis, o ne atvirkščiai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-187-898/2018).
Konfiskavimo proporcingumas
Minėta, ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo diskrecija kartu su administracine nuobauda, įvertinus visas bylos aplinkybes, išspręsti klausimą dėl kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimo ar nekonfiskavimo.
Šį klausimą teismas turi išspręsti atsižvelgdamas į konfiskavimo proporcingumą. Proporcingumo principas reiškia, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-373-380/2017).
Kaip yra išaiškinęs LAT, tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje 2AT-8-976/2018). LAT argumentas yra logiškas, nes nenustačius nei vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, svetimo turto konfiskavimas išvis nėra taikomas. Sprendžiant pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo klausimą, proporcingumo principas taikomas visuomet.
Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, neteisėtai gabentų prekių kiekį, vertę, pažeidėjo asmenybę (anksčiau už analogiško pobūdžio nusižengimą baustas nebuvo, apskritai administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą), nurodė, kad pažeidėjui paskirta piniginė bauda, gabentų prekių konfiskavimas yra pakankama priemonė nubaudimo ir prevencijos tikslams užtikrinti, todėl pakeitė pirmos instancijos nutarimą, panaikindamas jo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-85-557/2019).
Taigi, ANK numato, kad gali būti konfiskuojama tiek pažeidėjui nuosavybes teise priklausanti transporto priemonė, tiek ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, tačiau ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančios transporto priemonės konfiskavimą. Bet kokiu atveju transporto priemonės konfiskavimas turi būti proporcingas teisės pažeidimui, jis neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia administracinio poveikio priemonės tikslams pasiekti.
Trans.INFO nuotr.