Pagal 2023 m. dešimties mėnesių duomenis, jau 59 proc. Ukrainos žemės ūkio eksportuojamų produktų patenka į Europą. Tai beveik du kartus daugiau kaip prieš karą.
Dar 2021 m. į Europą patekdavo vos 32 proc. iš Ukrainos eksportuojamų žemės ūkio produktų. Nors Senasis žemynas buvo didžiausias Ukrainos žemės ūkio derliaus gavėju, didžioji jo dalis buvo eksportuojama į Aziją (19 proc. eksporto), Pietryčių Aziją (13 proc.) ar į Afriką (14 proc.).
Šiuo metu šios kryptis smarkiai prarado savo reikšmę. Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto srityje Azijos (Kinija, Japonija, Centrinės Azijos respublikos ir Pakistanas) dalis sumažėjo iki 12 proc., Afrikos dalis sumažėjo per pusę, iki 7 proc., o Pietryčių Azijos (Indija ir Pietryčių Azija) atveju – eksporto dalis sumažėjo tris kartus ir siekė vos 4 procentus.
Santykinai mažiausiai nuostolių eksporte iš ne Europos teritorijų patyrė Artimųjų Rytų regionas. Nors 2021 metais ten patekdavo 18 proc. Ukrainos agroeksporto, tai šiuo metu ši dalis sudaro maždaug 15 proc.
Be abejo, pagrindinė šių pokyčių priežastis yra karas Ukrainoje, o konkrečiau – Rusijos laivyno vykdomas Juodosios jūros uostų blokavimas. Prieš karą būtent iš Ukrainos Juodosios jūros uostų buvo plukdoma didžioji šios šalies eksporto dalis. Prieš karą jūrų transportu iš Ukrainos kiekvieną mėnesį buvo išgabenta apie 7 mln. tonų grūdų. Kitais keliais įmanoma išvežti maksimaliai apie 3,7 mln. tonų.
Transporto sektoriaus problemos
Nors nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. grūdų eksportas per Juodąją jūrą buvo įmanomas pagal JTO ir Turkijos suorganizuotą koridorių, vis dėlto didėjanti eksporto dalis buvo vykdoma sausumos keliais per Lenkiją ir Rumuniją. Ilgainiui Ukrainos eksportuotojai sutelkė dėmesį į geografiškai artimesnes ir saugesnes Europos rinkas. Sutarties dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą galiojimas nebuvo pratęstas, nes Rusija reikalavo panaikinti kliūtis Rusijos grūdų ir trąšų eksportui.
Per metus, kol galiojo susitarimas dėl Juodosios jūros koridoriaus, iš Ukrainos buvo išvežta 33 mln. tonų grūdų.
Tačiau net ir tie produktai, kurie buvo gabenami jūros transportu, ne visada patekdavo į Afriką ir tolimus Azijos kraštus. JTO duomenimis, 57 proc. prekių išeksportuotų iš Ukrainos jūros grūdų koridoriumi, patekdavo į besivystančias šalis, o 43 proc. – į išsivysčiusias. Pagrindiniai Ukrainos grūdų gavėjai buvo Kinija, Ispanija, Turkija ir Italija.
Įdomu tai, jog Rusija, neatnaujindama susitarimo dėl Juodosios jūros koridoriaus, savo poziciją grindė tuo, kad nebuvo pasiektas vienas pagrindinių susitarimo tikslų – grūdų eksportas į skurstančias Afrikos šalis.
Prasidėjus karui, Ukraina buvo viena pirmaujančių grūdų ir žemės ūkio produktų eksportuotojų, turinti didelę besivystančių šalių dalį. Juodosios jūros uostų blokada padidino maisto kainas, o tai sukėlė susirūpinimą dėl socialinio stabilumo daugelyje Afrikos ir Azijos šalių, kuriose išlaidos maistui sudaro didelę vartotojų krepšelio dalį.
Šiuo metu jūrinis žemės ūkio produktų eksportas iš Ukrainos jūros keliu vykdomas ties vakarine Juodosios jūros pakrante Rumunijos ir Bulgarijos teritoriniuose vandenyse. Šiandien Ukraina daugiau naudojasi prie Dunojaus esančiais Reni ir Izmail uostais nei tradiciniais Juodosios jūros uostais.
