AdobeStock/Aleksei

Užsienyje lietuviai įregistravo jau per 8 tūkst. naujų vilkikų. Pagrindinės kryptys – Lenkija ir Vokietija

Šiuo metu devynios lietuviškos įmonės iš dešimties susidūrė su padidėjusiomis sąnaudomis dėl vilkikų ir vairuotojų grąžinimo į registracijos šalį. Daugiau kaip trečdalis iš jų teigia, kad verslo sąnaudos dėl to didėjo iki 15 proc., o daugiau kaip pusė – kad išlaidos augo dar daugiau. Tokius duomenis rodo Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) šių metų kovą atlikta apklausa.

Vidutinis skaitymo laikas 2 minutės

Siekdamos suvaldyti sąnaudų augimą, transporto ir ekspedijavimo bendrovės aktyviai steigė filialus ES šalyse. TTLA apklausa atskleidė, kad jos įregistravo Europos Sąjungos šalyse 8,3 tūkst. naujų sunkvežimių. Pagrindinės kryptys nepasikeitė, tai Lenkija ir Vokietija.

TTLA teigimu, dėl įpareigojimo periodiškai grąžinti vilkikus į jų registracijos centrus, mažiau jų gali vykdyti krovinių vežimo kelionių. Todėl siekiant išlaikyti krovinių vežimo paslaugų pajėgumus, įmonės turi pirkti daugiau naujų vilkikų. TTLA duomenimis, 80 proc. įmonių dėl vilkiko grąžinimo susidūrė su papildomu jų poreikiu.    

“Visos apklausoje dalyvavusios įmonės nurodė, kad dėl Mobilumo paketo įpareigojimų vykdymo jos susidūrė su papildomu vairuotojų trūkumu. Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU duomenimis, 2022 metų pabaigoje laisvų darbo vietų skaičius vairuotojams ES pasiekė 500 tūkst.”, – rašoma Aljanso pranešime spaudai.

“Linavos” duomenimis, 2022 metais veiklą užsienyje tęsė daugiau kaip 800 transporto ir logistikos įmonių. Plėtoti verslus Lietuvos vežėjai renkasi – išskyrus Lenkiją ir Vokietiją – dar Olandiją ir Daniją. Vien tik Lenkijoje lietuviai įregistravo apie 700 filialų ir padalinių.

zurnalas

Paantraštės