Ką daryti, jei darbo proceso gerinimo idėjomis rūpinasi tik vadovas? „Eilinį kartą apie ką nors pamiršo, nuolat turiu juos kontroliuoti. Žinau, kaip bus. Niekas nepasikeis“. Tokie yra didelių bendrovių vadovybės skundai.
Kiekvienam vadovaujančiam asmeniui tam tikrame etape ateina momentas, kai iki šiol taikytas valdymo stilius nebepasiteisina ir todėl jį reikia keisti.
Rasti naują valdymo metodą gali būti sudėtinga. Tokiais atvejais verta išanalizuoti dabartinius metodus, be kita ko, apsvarsčius, kuo jie yra įkvėpti. Ko gero, labiausiai sunku yra pripažinti, kad dažniausiai žmonių valdymo pavyzdį imame iš mūsų šeimos modelio bei mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Darbuotojas bijo
Šį išgyvenimą labai detaliai aprašo psichologijos mokslo kryptis – Transakcinė analizė. Šią kryptį praėjusio amžiaus viduryje sukūrė amerikiečių psichologas Erikas Berne. Ji aprašo, kokiais elgesio modeliais naudojasi žmonės tarpusavio santykiuose.
Berne nurodo penkis tokio elgesio tipus: Normatyvinis tėvas, Rūpestingas tėvas, Natūralus vaikas, Prisitaikęs vaikas ir Suaugęs.
Verta įdėmiau patyrinėti kiekvieną iš šių tipų.
Normatyvinis tėvas tai būsena, atsakinga už taisyklių nustatymą, lūkesčių apibrėžimą, nurodymus ir pamokymus. Jei vadovas piktnaudžiauja tokio tipo elgesiu, darbuotojai patiria spaudimą, dažnai dirba viršvalandžius, todėl jie gali būti pavargę ir jausti streso padarinius darbo metu.
Kai vadovaujantis asmuo per dažnai įsijaučia į normatyvinio tėvo vaidmenį, egzistuoja tikimybė, kad jis neatkreips dėmesio į tai, ką sako darbuotojai, nes žiūrės į juos kaip į vaikus, kurie neturi turėti savo nuomonės arba jos reikšti.
Sugriauti pavyzdį
Kompetentingi ir mąstantys specialistai, jausdami spaudimą dėl tokio elgesio, gali nustoti daryti savo išvadas ir loginius svarstymus, pagrįstus jų asmenine patirtimi. Dėl to jie gali pradėti elgtis kaip robotai, t. y. vykdyti vadovo nurodymus nepriklausomai nuo to, ar jie patys mano, kad tai yra geriausias sprendimas konkrečioje situacijoje.
Tai neretai sukelia bendrovėse krizes, kurių būtų galima lengvai išvengti, jei šie žmonės turėtų laisvę spręsti tam tikrus klausimus ir diskutuoti su vadovaujančiais asmenimis.
Perdėtas pavaldinio pavaldumas
Prisitaikęs vaikas dažnai pamiršta apie savo poreikius, žinių ir kompetencijos bagažą dėl patiriamo spaudimo.
Kai darbuotojas tampa pasyvus darbo klausimais, nereiškia savo nuomonės arba visada sutinka su autoritetais, verta pagalvoti ar nereikėtų pakeisti komunikacijos pavyzdį: Normatyvinis tėvas – Prisitaikęs vaikas.
Tai galima pasiekti paraginant darbuotojus pasisakyti, taip pat ir svarbiais klausimais. Pagelbėti gali žemiau nurodyti klausimai, kuriuos vadovas gali užduoti savo pavaldiniui. Žinoma, pateikiamas klausimų sąrašas nėra išsamus.
– Kaip Tu tai išspręstum?
– Kokius elgesio variantus turime šioje situacijoje?
– Kokias matai šio sprendimo grėsmes?
– Koks kitas sprendimas ateina tau į galvą?
Tarnybinė simbiozė
Kai darbuotojas praneša vadovui apie kokią nors problemą, situaciją, kurioje reikia priimti sprendimą, verta susitarti su juo, kad jis išnagrinėtų šią problemą ir pateiktų mažiausiai dvi savo sugalvotas idėjas. Tai leidžia sukurti bendradarbiavimo ir partnerystės atmosferą bendrovėje, o ilgalaikėje perspektyvoje atlaisvina vadovą nuo nemažo kiekio sprendimų priėmimo ir mobilizuoja darbuotojus tapti labiau savarankiškais ir vystyti savo gebėjimus.
Aukščiau aprašyti santykiai veikia simbiozės pagrindais: vienas asmuo elgiasi taip, lyg žinotų viską, kitas – lyg nežinotų nieko. Tokia sistema gali veikti metų metus ir dėl to kentės visa komanda, bendrovė ir klientai. Kitas dažnai bendrovėse pasitaikantis bendravimo tipas tai Rūpestingas tėvas – Natūralus vaikas.
Žaidimas su direktoriumi
Rūpestingas tėvas tai būsena, kai ypač rūpinamės kitu asmeniu ir jo poreikiais, o ne savo poreikiais ir tikslais. Vadovas, per dažnai taikantis Rūpestingo tėvo modelį, yra jautrus savo darbuotojų atžvilgiu, bando jiems įtikti, sukurti geresnes sąlygas, palengvinti darbą, pamaloninti.
Ši sistema dažnai sulaukia pritarimo, ypač, jei anksčiau bendrovę valdė stiprus Normatyvinis tėvas. Tokiais atvejais naujasis vadovas nori būti „bendruomenės globėju“.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai maloniai, šiltai, pozityviai, vertinant žmonių tarpusavio santykių požiūriu. Vis dėlto giliau pasikapstę rastume didelį vadovo nuovargį, nes suaugusių žmonių globojimas ir verslo tikslų siekimas labai sekina.
Idealo nepasieksi
Didžiausią iššūkį vadovui, bendraujančiam su personalu kaip rūpestingas tėvas, tai būdas palikti darbuotojus vienus su preciziškai apibrėžtomis užduotimis ir jų atlikimo terminais.
Tokie vadovai turi kovoti su pagunda asistuoti darbuotojams, patarinėti jiems, leisti laiką kartu su jais arba nuolat taisyti jų darbą. Vienas iš didžiausių pasiekimų – vadovo pripažinimas, kad kai kurios užduotys ir projektai nebus atlikti idealiai.
Ne smerkti, o uždavinėti klausimus
Suaugę nesmerkia, o užduoda klausimus, ne gelbėja, bet kalba apie tai, kokios paramos reikia konkrečiam asmeniui. Buvimas suaugusiu darbe leidžia veiksmingai valdyti savo užduotis ir vadovauti neprisiimant nereikalingos atsakomybės.
Tokio stiliaus makro skalėje negalima išmokti ir įdiegti per vieną dieną. Kita vertus, sprendimai, kuriuos priimame kiekvieną dieną, konkrečiose situacijose, sąmoningai žiūrėdami į interakciją su darbuotojais, turi tam didelės įtakos.