TransInfo

Vairuotojas iš Rumunijos parašė laišką ES komisarams. „ES rūpinasi kalinių gyvenimo sąlygomis, o kaip dėl vairuotojų?“

Vidutinis skaitymo laikas 4 minutės

Rumunas vilkiko vairuotojas nusprendė imti reikalą į savo rankas. Jis atviru laišku kreipėsi į politikus, užduodamas kelis svarbius klausimus. Reikėtų pažymėti, kad kai kurios vairuotojo įžvalgos atskleidžia ES institucijų nenuoseklumą.

„Vadinuosi Lucianas Mititelu, aš – buvęs įmonės „Bring Trucking A.S.“ vairuotojas. Prašau atsižvelgti į tai, kad nesu teisininkas. (…) Turiu daugybę klausimų, į kuriuos politikai, regis, nenori atsakyti.“ – pradeda savo laišką rumunas.

„Transporto sektoriuje turėtume klausti ne tik apie tai, ar reglamentas (EB) Nr. 561/2006 DRAUDŽIA praleisti reguliaraus kassavaitinio poilsio laikotarpį transporto priemonėje, o ir apie tai, ar jį LEIDŽIA“, – tęsia vilkiko vairuotojas.

„Kodėl taip svarbu vietoj žodžio „DRAUSTI“ vartoti žodį „LEISTI“? Nes į taip suformuluotą klausimą „ar leidžia?“ galime gauti gerokai paprastesnį atsakymą ir be ES Teisingumo Teismo pagalbos. Todėl galime lengvai pastebėti, kad reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 8 punkte numatytos tam tikros išimtys, apibūdintos kaip KASDIENIO poilsio ir aiškiai apibrėžto SUTRUMPINTO kassavaitinio poilsio laikotarpiai. Taigi teisės aktai leidžia praleisti šiuos poilsio laikotarpius transporto priemonėje. Tačiau tame reglamento 8 straipsnio 8 punkte nekalbama apie draudimą praleisti reguliaraus kassavaitinio poilsio laikotarpį transporto priemonėje“, – toliau rašoma laiške.

Dėl pirmiau išsakytų abejonių Lucianas pateikia kelis klausimus Rumunijos vyriausybei, kitų ES šalių valdžios institucijoms ir Europos Komisijai. Štai keli iš jų:

Ką Europos Komisija padarė per pastaruosius 11 metų (nuo reglamento (EB) Nr. 561/2006 įsigaliojimo), kad vairuotojai būtų tinkamai apgyvendinami poilsio laikotarpiu? Prie šio klausimo Lucianas Mititelu pažymi, kad Briuselis pirmiau paminėtame reglamente nustatė kelias išimtis dėl aiškios priežasties – nakvynė vilkike negali būti laikoma tinkamu apgyvendinimu. Be to, reglamente nurodyta, kad tai leidžiama tada, kai vairuotojas taip nusprendžia.

– Kodėl Europos Sąjunga investuoja lėšas į tai, kad būtų ginamos kalinių teisės į minimalų gyvenamąjį plotą ir kitas gyvenimo sąlygas, tačiau nepasirūpina tais pačiais dalykais savo darbuotojams? – čia rumunas remiasi ES standartais dėl kalinių gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui laisvės atėmimo vietose (Living space per prisoner in prison establishments: CPT standards), pagal kuriuos rekomenduojama ploto norma vienvietėje gyvenamojoje kameroje yra 6 m2. Minėtame dokumente pateikiamas visas nuteistųjų gyvenimo sąlygų sąrašas, o reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 8 punkte tik nurodyta, kad „jei joje kiekvienam vairuotojui yra įrengtos tinkamos miegojimo vietos“.

– Ar Europos Komisija ir ES šalių valdžios institucijos gali mums pasakyti, kodėl 2018 m. kai kurie nuostatai ir toliau gali būti taikomi PASIRINKTINAI ir vežėjai vis dar nesilaiko jų?

– Vairuotojai net negali ginti savo teisės į apgyvendinimą reguliaraus kassavaitinio poilsio laikotarpiu, daugiausia dėl to, kad valdžia jų neparemia. Tačiau kaip gali būti, kad jie patys „pasirenka“ nakvynę transporto priemonėje kasdienio ir sutrumpinto kassavaitinio poilsio metu? Kodėl atlikta tiek daug veiksmų siekiant įrodyti, kad vairuotojai patys nusprendžia miegoti transporto priemonėje, taip paneigiant jų teisę į tinkamą apgyvendinimą – teisę, kurią turi visų kitų sektorių darbuotojai.

Šiuos klausimus Lucianas Mititelu sausio 18 d. nusiuntė ES transporto komisarei Violetai Bulc, užimtumo komisarei Marianne Thyssen, taip pat EP nariams Wimai Van de Campa, Claudijai Tapardel, Michaelui Crameriui ir Lucy Anderson. Nekantriai laukiame atsakymo iš Briuselio.

Redakcijos komentaras:

Klausimas dėl reguliaraus kassavaitinio poilsio transporto priemonėje yra labai kontraversiškas. Jis vėl imtas svarstyti po to, kai ES Teisingumo teismas neseniai priėmė savo sprendimą. Vieni vadovaujasi ESTT išaiškinimu, kad nakvynė transporto priemonėje neleidžiama, kiti baiminasi finansinių draudimo pasekmių. Yra ir tokių, kurie Teisingumo teismo sprendimą laiko atitrūkusiu nuo realybės – Europoje nėra tinkamos infrastruktūros, kad būtų galima taikyti jo nuostatas.

O ką apie tai manote Jūs?

Paantraštės