Europos žaliojoje iniciatyvoje aiškiai nurodoma kryptis, kuria transporto sektorius turi judėti siekdamas švaresnės ateities, o tai reiškia, kad iškastinio kuro naudojimo nutraukimo data vis labiau artėja. Sunkvežimių gamintojai pradėjo lenktynes, kad sukurtų sunkiasvores krovinines transporto priemones, kurios būtų ne tik ekologiškos, bet ir technologiškai pažangios, taupytų verslininkų laiką ir išlaidas. Todėl vežėjai ir transporto pirkėjai vis dažniau ieško dyzelino alternatyvų.
Atsakyti į klausimą, kuris sprendimas naudingesnis, nėra lengva. Kiekvienas iš jų turi ir privalumų, ir trūkumų, nes reikia atsižvelgti ne tik į sunkiasvorių transporto priemonių poveikį aplinkai, bet ir į finansinę pusę, eksploatavimo sąnaudas, teisinį alternatyvių degalų gamybos ir naudojimo reglamentavimą.
Nusprendėme atlikti rinkos analizę, kad išsiaiškintume, kokie komercinių transporto priemonių tipai yra ekologiškiausi, ekonomiškiausi ir pelningiausi transporto verslo požiūriu.
Dujų ateitis abejotina?
„Šiandien SGD (suskystintųjų gamtinių dujų – red.) sunkvežimiai yra komerciškai perspektyviausia alternatyva įprastiniam dyzeliniam sunkiasvoriam tolimųjų reisų transportui, – sakė „Volvo Trucks“ aplinkosaugos ir inovacijų direktorius Larsas Mertenssonas. – Šių degalų galima įsigyti gana dideliais kiekiais ir konkurencinga kaina. Turint daugiau dujomis varomų sunkvežimių ilgainiui susidaro palankios sąlygos aktyviam suskystintųjų biodujų naudojimui.“
Naujuose „Volvo FH“ ir „Volvo FM“ sunkvežimiuose sumontuoti varikliai, varomi suskystintosiomis gamtinėmis dujomis ir biodujomis, ir yra tokie pat efektyvūs kaip dyzeliniai. Jie taip pat naudoja nedidelį kiekį HVO (antros kartos sintetinis dyzelinas) iš atsinaujinančių šaltinių arba dyzelino, taip pat „AdBlue“ išmetamųjų dujų valymui.
Naudojant BIO SGD ir HVO, CO2 emisiją galima sumažinti iki 100 proc. Rinkdamiesi iš trijų skirtingų bakų dydžių, verslininkai gali optimizuoti dujinius „Volvo FM“ sunkvežimius pagal savo poreikius ir įgyti iki 1 tūkst. km ridą, kuri visiškai atitinka tolimojo susisiekimo reikalavimus, atsižvelgiant į augantį SGD degalinių tinklą.
2020 m. Lietuvos logistikos bendrovė „cargoGO Logistics“ tris mėnesius realiomis eksploatavimo sąlygomis išbandė „Scania“ suskystintųjų gamtinių dujų sunkvežimius. Bandomojo važiavimo metu nuriedėta daugiau kaip 17 tūkst. kilometrų. Vilkikai važiavo Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Austrijos ir Danijos keliais. Įvertinti šie pagrindiniai rodikliai: degalų sąnaudos ir išlaidos jų papildymui, kelių mokesčiai, taršos rodikliai, LNG degalinių infrastruktūra ir vilkikų eksploatacinės savybės.
Paaiškėjo, kad biometanas, palyginti su dyzelinu, iki 90 proc. sumažina išmetamo CO2.
„67 g/km – tiek vidutiniškai CO2 emisijų buvo išskiriama testo metu naudojant BIO LNG, o tai yra mažiau už vidutinės lengvosios transporto priemonės išskiriamą CO2 kiekį. Be to, kietųjų dalelių išmetamumas beveik nulinis. Tai pagrindiniai rodikliai, liudijantys transporto priemonės poveikį aplinkai ir taršos mažinimą“, – pažymėjo Nerijus Šivickas, „cargoGO Logistics“ Technikos skyriaus vadovas.
Kaip didžiausią dujomis varomų sunkvežimių privalumą jis paminėjo degalų naudojimo efektyvumą:
„Vidutinės degalų sąnaudos 100 km pagal telematikos duomenis atitinkamai siekė 25 kg dujų, o tai labai geras rezultatas”.
Pasak N. Šivicko, palyginti su dyzelinių vilkikų kuro išlaidomis, nuvažiuojant tipinę 12 tūkst. kilometrų ridą per mėnesį įmanoma sutaupyti nuo 500 Eur. Su pilnu baku toks dujinis sunkvežimis gali įveikti iki 1100 km.
Analizuodama bandymų rezultatus „cargoGO“ padarė išvadą, kad SGD sunkvežimiai yra efektyviausi nuolatinio kliento ir fiksuoto maršruto transporto Vokietijoje atveju, kai ekologiškus sunkvežimius naudojančios transporto įmonės gauna visokiausią vyriausybės paramą ir lengvatų.
„Pavyzdžiui, jei vežame krovinius tarp tų pačių terminalų arba iš terminalų į tiekimo sandėlius, tai supaprastina kuro pylimo ir aptarnavimo planavimą. Maksimalus vilkiko įdarbinimas Vokietijoje leidžia pastebimai sumažinti išlaidas kelių mokesčiams“, – sakė N. Šivickas.
„Scania“ direktorius Lietuvoje Ramūnas Saveikis teigė, kad „Dirbant dviese 24/7 režimu galima sutaupyti iki 45 tūkst. Eur per metus“.
Taigi dujiniai vilkikai neblogai, tačiau yra niuansų – 2022 m. lapkritį Europos Komisija pasiūlė naują „Euro 7“ transporto priemonių išmetamųjų teršalų standartą – reikalavimą sumažinti ES parduodamų naujų automobilių oro taršą, kad būtų pasiekti Europos žaliojo susitarimo užmojai.
„Euro 7“ standartu siekiama nustatyti papildomus apribojimus išmetamoms kietosioms ir nuo padangų žyrančioms mikroplastiko dalelėms. Šios taisyklės bus taikomos visoms transporto priemonėms, įskaitant elektromobilius. Pasirodo, ne visos gali atitikti griežtus išmetamųjų teršalų standartus. Frankas Welschas, „Volkswagen“ plėtros direktorius, tvirtino, kad bendrovė nekurs naujų modelių, varomų suslėgtomis gamtinėmis dujomis, nes nenori išleisti dešimčių milijonų eurų tokiems varikliams modernizuoti. Įmonė nusprendė visą dėmesį sutelkti į elektromobilių kūrimą ir gamybą.
Taigi atrodo, kad netolimoje ateityje pagrindiniai dujinių sunkiasvorių konkurentai rinkoje bus elektromobiliai ir vandeniliniai sunkvežimiai.
Elektros energija dominuos
Elektra varomų sunkiasvorių (daugiau nei 16 t) rinka Europoje 2022 m. išaugo 200 proc. OPEC (tarptautinė organizacija, vienijanti naftą eksportuojančias valstybes) analitikai apskaičiavo, kad 2045 m. pasaulyje važinės 2,6 mlrd. transporto priemonių, iš kurių 430 mln. bus elektrinės.
Remiantis visais rinkos vertinimais, baterijomis varomos elektrinės transporto priemonės kaina su dyzeliniais sunkvežimiais pradės konkuruoti jau 2025 m.
„Tendencija yra aiški, daugelis mūsų klientų dabar pradeda rinktis elektrines transporto priemones. Mes ketiname prisidėti prie šios transformacijos ir siekiame, kad iki 2030 m. 50 proc. mūsų pasaulinio naujų sunkvežimių pardavimo sudarytų varomi elektra“, – sakė „Volvo Trucks“ prezidentas Rogeris Almas.
Elektriniai vilkikai tylūs ir neišskiria išmetamųjų dujų, todėl neteršia oro, be to, stovėdami jie nenaudoja energijos, yra patikimi, nes juose nėra judančių mechaninių dalių (palyginti su vidaus degimo varikliais). Elektromobilį maitina ličio jonų akumuliatorius, kuris tiekia elektros energiją varikliui, kad šis galėtų maitinti įvairias automobilio dalis. Akumuliatoriai įkraunami įjungus į elektros tinklą, kaip ir bet kuris kitas elektros prietaisas, pavyzdžiui, kompiuteris ar telefonas.
Būtent baterijos yra brangiausia sunkvežimio sudedamoji dalis, sudaranti apie 60 proc. visos sunkvežimio kainos, t. y. daugiau nei penkis kartus brangesnė už kitą brangiausią sudedamąją dalį – elektrinę pavarą. Elektra varomų sunkvežimių mažmeninė kaina visų pirma priklauso nuo ridos, nes didesniam kasdieniam energijos poreikiui reikia didesnio akumuliatoriaus. Jo tarnavimo laikas priklauso nuo naudojimo veiklos ir svyruoja nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. įkrovimo ir iškrovimo ciklų. Perskaičiavę šį skaičių į nuvažiuojamą atstumą, gauname nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. km. Tai reiškia, kad elektromobilio, kuris per metus nuvažiuoja 20 tūkst. km, akumuliatoriaus tarnavimo laikas bus 10–15 metų. Šiuolaikinių modelių akumuliatoriai gali būti eksploatuojami iki 20 metų.
Tikimasi, kad per šį dešimtmetį akumuliatorių sąnaudos gerokai sumažės ir iki 2025 m. bus mažesnės nei 150 JAV dolerių už kWh, o iki 2030 m. – 100 dolerių. Tarptautinės švaraus transporto tarybos (ICCT) duomenimis, dėl technologinių patobulinimų ir išaugusio pardavimo iki 2025 m. akumuliatorinių elektra varomų sunkvežimių sąnaudos iš viso sumenks 23 proc., o iki 2030 m. – 40 proc.
Elektromobilių pasirinkimo privalumas yra tas, kad jų infrastruktūra gana neblogai išvystyta. Vyriausybės visame pasaulyje investuoja į įkrovimo stoteles jau esamose degalinėse ir stotelėse greitkeliuose, prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse ir net gatvių pakraščiuose.
Kaip rodo konsultacinės bendrovės „McKinsey“ atliktas tyrimas „Pasaulio paruošimas nulinės emisijos sunkvežimiams“ (Preparing the world for zero-emission trucks), ilgainiui elektra varomų sunkvežimių eksploatacija bus maždaug 30 proc. pigesnė nei dabar. Numatoma, kad bendros elektrinių sunkvežimių eksploatavimo išlaidos iki 2040 m. sumažės 65 proc., palyginti su 2021 m. Tai lems trys veiksniai:
- Technologinė pažanga ir su tuo susijęs baterijų, varomųjų sistemų ir įkrovimo infrastruktūros kainų bei išlaidų mažėjimas;
- Elektrinių transporto priemonių gamybos plėtra, kuri sumažins vienos transporto priemonės ir komponentų kainą dėl masto ekonomijos;
- Įkrovimo stotelių tinklo išplėtimas, padėsiantis sumažinti eksploatacijos išlaidas keliuose.
Renkantis elektrines transporto priemones esama keblumų su ličio jonų akumuliatoriais, kuriais jos varomos, – šių utilizavimas yra rimta problema. Pagal ES galiojančius įstatymus už baterijų šalinimą ir perdirbimą atsako jų gamintojai. Techniškai įmanoma perdirbti baterijas. Bandomosios gamyklos jau mėgina tai įgyvendinti.
Tai tik straipsnio dalis. Visą tekstą galite perskaityti Žurnalo transporto vadovams numeryje. Spustelėkite žemiau esantį paveikslėlį ir atidarykite žurnalą
