Vežėjo atsakomybė krovinius gabenant atvira (be tento) transporto priemone (autovežiu)

Vežėjo atsakomybė krovinius gabenant atvira (be tento) transporto priemone (autovežiu)

Vidutinis skaitymo laikas 6 minutės

Lengvieji automobiliai, automobilių priekabos, motociklai ir panaši ratinė technika dažniausiai gabenama specializuotomis transporto priemonėmis – autovežiais. Automobilių gabenimas atvirais (be tento) autovežiais yra įprasta krovinių transportavimo veikla, tačiau dažnai tik kilus atsakomybei dėl gabenamam kroviniui (lengviesiems automobiliams) padarytos žalos, vežėjas sužino apie vežimo sutartimi prisiimtas rizikas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 4 d. nutartimi Nr. 3K-3-136-469/2016 išsprendė ginčą tarp siuntėjo ir lengvuosius automobilius autovežiu gabenusio vežėjo dėl lengvojo automobilio defektų (apgadintų stogo ir stiklo).

Lietuviškame CMR konvencijos tekste yra lingvistinių netikslumų. CMR konvencijos tekste, 17 str. 4 d. apibūdinant aktualų rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, šalia „buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės“, trūksta teksto „jeigu toks jų naudojimas aiškiai sutartas“.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu įrodo šias aplinkybes:

pirma, pervežimui buvo naudojama atvira, be tento transporto priemonė, kai toks jos naudojimas buvo suderintas (aiškiai sutartas) ir nurodytas važtaraštyje;

antra, atsižvelgiant į krovinio sugadinimų pobūdį, egzistuoja pakankamai tikėtinas priežastinis ryšys tarp krovinio vežimo nedengtoje transporto priemonėje ir sugadinimų atsiradimo.

Krovinių transportavimas atvira transporto priemone

Atrodo, įprasta lengvuosius automobilius gabenti autovežiu, tačiau praktikoje beveik niekuomet nei užsakymuose, nei CMR važtaraščiuose vežėjai nenurodo, nesuderina su siuntėjais, negauna jų pritarimo, kad automobilių krovinys bus gabenamas atvira, be tento, transporto priemone.

Pagal minimą 2016 m. LAT praktiką, jeigu vežėjas neįrodo, jog krovinio gabenimas atvirta transporto priemone buvo suderintas (aiškiai sutartas) ir nurodytas važtaraštyje, jis negali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta ypatingos rizikos aplinkybe, atleidžiančia vežėją nuo atsakomybės.

Kita vertus, šalių susitarimo negalima vertinti formaliai, jei tokiu būdu būtų paneigta tikroji šalių valia. Todėl tuo atveju, kai yra akivaizdus šalių susitarimas naudoti atvirą, be tento transporto priemonę, bet važtaraštyje nėra žymos, taikytina CMR konvencijos 4 straipsnio nuostata, nurodanti, kad „važtaraščio neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui”.

Vadinasi, šalims susitarus dėl krovinio transportavimo atvira transporto priemone, tačiau to nenurodžius važtaraštyje, vežėjas vis tiek gali pasinaudoti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytu atleidimo nuo atsakomybės pagrindu, jeigu įrodo, kad susitarimas buvo sudarytas dėl transporto priemonės vežimo nedengtu autovežiu.

Siuntėjo sąmingai priimta speciali rizika

CMR konvencijos komentare nurodyta, jog ypatinga rizika CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies a punkto prasme reiškia siuntėjo sąmoningai prisiimtą specialią rizką, susijusią su krovinio vežimu atviroje transporto priemonėje, pavyzdžiui, kai krovinys sugadinamas dėl oro sąlygų poveikio.

Jeigu krovinys sugadinamas dėl priežasčių, pakankamai tikėtinu priežastiniu ryšiu nesusijusių su krovinio vežimu atviroje transporto priemonėje ir sugadinimų atsiradimu, vežėjas nuo atsakomybės neatleidžiamas. Sistemiškai aiškinant CMR konvencijos nuostatas, vežėjas neprivalo įrodyti, kad žala atsirado būtent dėl ypatingos rizikos faktorių (pavyzdžiui, dėl krovinio vežimo atvira transporto priemone), užtenka įrodyti, jog rizikos faktoriai galėjo būti žalos atsiradimo priežastis (pavyzdžiui, kad lengvojo automobilio stogas galėjo būti apgadintas dėl jo gabenimo atvirame autovežyje).

Kita vertus, vežėjui neužtenka įrodyti vien žalos atsiradimo fakto ir krovinio vežimo atvira transporto priemone, būtina įrodyti ir priežastinį ryšį, kad žala kroviniui objektyviai galėjo atsirasti dėl gabenimo atvirame autovežyje. Tokiu atveju įrodinėjimo našta perkeliama reikalavimą pareiškusiam asmeniui, kuris turi teisę įrodyti, jog ypatingos rizikos aplinkybės nebuvo žalos atsiradimo priežastimi.

Minėtoje kasacinio teismo nutartyje reikalavimą pareiškęs asmuo įrodė, jog krovinio sugadinimai (vežto automobilio stogo įlenkimai ir stiklo įtrūkimai) atsirado dėl vežančios transporto priemonės susidūrimo su kliūtimi, bet ne dėl siuntėjo prisiimtos rizikos vežėjui gabenant krovinį atvira transporto priemone. Vežančios transporto priemonės susidūrimas su kliūtimi, t.y. eismo įvykis ir jo metu padaryti krovinio sugadinimai negalėjo būti numatomi vežimo sutarties sudarymo metu kaip krovinio vežimo atviroje transporto priemonėje pasekmė, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti siuntėją prisiėmus tokių sugadinimų riziką.

Krovinio sugadinimas gabenant jį atviroje transporto priemonėje vežėjui gali sąlygoti nepageidajamus nuostolius. Siekdamas jų išvengti, vežėjas, visų pirma, turi aiškiai susitarti, jog krovinys bus gabenamas atviroje transporto priemonėje. Vežėjui palankiausia, jog toks susitarimas būtų įformintas važtaraštyje, priešingu atveju jis turės įrodinėti, kad susitarimas vežti krovinį atvira transporto priemone apskritai egzistavo.

Tikėtina, jog ginčo atveju priešinga šalis įrodinės, kad susitarimo vežti krovinį nedengta transporto priemone nebuvo, todėl vežėjo padėtis gali pasidaryti itin kebli. Neįrodžius susitarimo vežti transporto priemonę atvira transporto priemone, vežėjui nebus taikoma CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies a punkto išimtis ir jis privalės atsakyti už kroviniui padarytą žalą pagal bendrąją žalos atlyginimo taisyklę – vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis).

Antra, vežėjas turi įrodyti pakankamai tikėtiną priežastinį ryšį tarp krovinio sugadinimo ir jo gabenimo atviroje transporto priemonėje. Pagrindęs šias aplinkybes vežėjas bus atleistas nuo atsakomybės, išskyrus, jeigu siuntėjas sugebės įrodyti, kad krovinio sugadinimas atsirado dėl kitų, nesusijusių su krovinio gabenimu atvira transporto priemone, priežasčių.

commons.wikimedia.org nuotr.

Paantraštės