Vokietijos keliuose – vežėjų iš Lietuvos šuolis

Po liepą užfiksuoto 0,7 proc. metinio sunkvežimių eismo sumažėjimo rugpjūtį tendencija pasikeitė. Bendra transporto priemonių, kurioms taikoma Vokietijos kelių rinkliava, rida padidėjo 2,3 proc. Vokietijoje registruotų transporto priemonių rida, liepą smukusi 2,5 proc., rugpjūtį iš esmės grįžo į praėjusių metų lygį. Tuo metu užsienio vežėjų ridos augimas paspartėjo nuo 1,8 proc. liepą iki 5,7 proc. rugpjūtį.

Federalinio logistikos ir mobilumo biuro (BALM) duomenimis, 2026 ir 2025 m. rugpjūčio rezultatų palyginimo neiškraipo kalendoriaus skirtumai: abu mėnesiai turėjo po 21 darbo dieną, penkis šeštadienius ir penkis sekmadienius.

Užsienio vežėjų rida augo gerokai sparčiau

Rugpjūtį transporto priemonės, kurioms taikoma Vokietijos kelių rinkliava, iš viso nuvažiavo 3,177 mlrd. km. Prieš metus jų rida siekė 3,105 mlrd. km. Taigi metinis augimas sudarė 2,3 proc., arba daugiau kaip 71 mln. km.

Augimą daugiausia lėmė užsienyje registruotų transporto priemonių rida, per metus padidėjusi 5,7 proc. – iki 1,347 mlrd. km. Vokietijoje registruotos transporto priemonės nuvažiavo 1,830 mlrd. km, beveik tiek pat, kiek 2025 m. rugpjūtį.

Dar ryškesnis skirtumas matyti vertinant pirmuosius aštuonis metų mėnesius. Sausį–rugpjūtį Vokietijoje registruotų transporto priemonių rida siekė 15,179 mlrd. km ir buvo 1,6 proc. mažesnė nei prieš metus. Užsienyje registruotų transporto priemonių rida, priešingai, padidėjo 2,4 proc. – iki 11,815 mlrd. km.

Lenkijos vežėjai išlaiko lyderystę

Lenkijoje registruotos transporto priemonės ir toliau nuvažiuoja daugiausia kilometrų tarp užsienio vežėjų Vokietijos keliuose. Rugpjūtį jų rida siekė 597,2 mln. km, palyginti su 567,7 mln. km prieš metus.

Per metus Lenkijos transporto priemonių rida padidėjo 5,2 proc., arba beveik 29,5 mln. km. Jos sudarė apie 44,3 proc. visos užsienyje registruotų transporto priemonių ridos.

Augimas fiksuojamas ir vertinant pirmuosius aštuonis metų mėnesius. Sausį–rugpjūtį Lenkijoje registruotos transporto priemonės Vokietijos keliais nuvažiavo 5,192 mlrd. km – 2,1 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu.

Lenkijos vežėjų mastas gerokai viršija kitų pagrindinių užsienio rinkų rodiklius: rugpjūtį jų transporto priemonės nuvažiavo beveik 4,5 karto daugiau kilometrų nei Lietuvos ir apie 5,5 karto daugiau nei Rumunijos transporto priemonės.

Lietuva išlaiko antrą vietą, Rumunija auga sparčiausiai

Tarp nagrinėjamų užsienio šalių Lietuva pagal ridą išlaiko antrą vietą. Rugpjūtį Lietuvoje registruotos transporto priemonės Vokietijos keliais nuvažiavo 133,6 mln. km, palyginti su 119,9 mln. km prieš metus.

Tai reiškia 11,4 proc. metinį augimą. Sausį–rugpjūtį Lietuvos transporto priemonių rida pasiekė 1,068 mlrd. km – 5,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Dar sparčiau augo Rumunijoje registruotų transporto priemonių rida. Rugpjūtį ji siekė 108,5 mln. km ir buvo 15,2 proc. didesnė nei prieš metus, kai sudarė 94,1 mln. km.

Sausį–rugpjūtį Rumunijos transporto priemonės nuvažiavo 957,1 mln. km – 10,8 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu. Taigi pagal augimo tempą Rumunija lenkia ir Lietuvą, ir Lenkiją.

Nepaisant spartesnio Rumunijos augimo, Lietuvos vežėjų rida išlieka didesnė. Rugpjūtį skirtumas siekė apie 25,1 mln. km, o per pirmuosius aštuonis metų mėnesius – beveik 111 mln. km. Lietuvos transporto priemonių rida per šį laikotarpį jau viršijo 1 mlrd. km, o Rumunija prie šios ribos priartėjo.

Keturios šalys sudaro didžiąją dalį ridos

Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje registruotos transporto priemonės rugpjūtį kartu nuvažiavo apie 2,669 mlrd. km. Tai sudarė 84 proc. visos Vokietijos kelių rinkliavos sistemoje užfiksuotos ridos.

Sausį–rugpjūtį šiose keturiose šalyse registruotų transporto priemonių bendra rida siekė apie 22,396 mlrd. km, arba beveik 83 proc. visos apmokestintų transporto priemonių ridos.

Didžiausia dalis ir toliau tenka Vokietijoje registruotoms transporto priemonėms, tačiau jų rida nuo metų pradžios yra mažesnė nei pernai. Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos transporto priemonių rida tuo pat metu augo tiek rugpjūtį, tiek per visą sausio–rugpjūčio laikotarpį.

Greitkeliuose eismas augo, kituose federaliniuose keliuose beveik nekito

BALM duomenys rodo skirtingą dinamiką priklausomai nuo kelių kategorijos. Rugpjūtį apmokestintos transporto priemonės Vokietijos greitkeliais nuvažiavo 2,606 mlrd. km – 2,8 proc. daugiau nei prieš metus. Kituose federaliniuose keliuose rida siekė 571,3 mln. km ir sumažėjo 0,1 proc.

Vokietijoje registruotų transporto priemonių rida greitkeliuose padidėjo 0,5 proc., o kituose federaliniuose keliuose sumažėjo 1,5 proc. Užsienyje registruotų transporto priemonių rida augo abiejose kategorijose – atitinkamai 5,6 ir 5,8 proc.

Lenkijos transporto priemonių rida greitkeliuose padidėjo 5,1 proc., kituose federaliniuose keliuose – 6,5 proc. Lietuvos rodikliai augo atitinkamai 11,3 ir 12,2 proc., o Rumunijos – 15,4 ir 13,2 proc.

Po aštuonių mėnesių bendra rida jau nežymiai viršija pernykštę

Rugpjūčio rezultatai pakeitė bendrą 2026 m. vaizdą. Po septynių mėnesių transporto priemonių, kurioms taikoma Vokietijos kelių rinkliava, rida dar buvo 0,2 proc. mažesnė nei prieš metus. Įtraukus rugpjūčio duomenis, metinis pokytis tapo teigiamas.

Sausį–rugpjūtį apmokestintos transporto priemonės Vokietijos keliais nuvažiavo 26,994 mlrd. km, palyginti su 26,968 mlrd. km tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu. Skirtumas siekia vos 0,1 proc., todėl bendras aktyvumas tebėra labai artimas praėjusių metų lygiui.

Vis dėlto duomenys rodo aiškų skirtumą tarp Vokietijoje ir užsienyje registruotų transporto priemonių: vietinių vežėjų rida per pirmuosius aštuonis mėnesius mažėjo, o užsienio vežėjų – augo. Lietuvos ir ypač Rumunijos transporto priemonių rida didėjo gerokai sparčiau už bendrą rinkos vidurkį.