„Wikimedia Commons“ / Nur Luis, CC BY-SA 4.0

Lietuvos vežėjai stiprina pozicijas Vokietijoje: sunkvežimių rida išaugo

Vidutinis skaitymo laikas 4 minutės

Lietuvos vežėjai toliau didina veiklos apimtis Vokietijoje. Rugsėjį Lietuvoje registruotų sunkvežimių rida šios šalies mokamuose keliuose išaugo 11,9 proc. ir pasiekė 144,3 mln. kilometrų. Pagal nuvažiuotą atstumą Lietuva išlieka antra tarp užsienio valstybių, nusileisdama tik Lenkijai. Naujausi Vokietijos Federalinės logistikos ir mobilumo tarnybos (BALM) duomenys rodo, kad užsienio vežėjų aktyvumas didėja, nors pačioje Vokietijoje registruotų sunkvežimių rida mažėja.

Už šio teksto stovi žmogus - ne dirbtinis intelektas. Tai medžiaga, visiškai parengta redaktoriaus, pasitelkus jo žinias ir patirtį.

Svarbiausia trumpai:

  • Lietuvoje registruotų sunkvežimių rida Vokietijoje rugsėjį padidėjo 11,9 proc. – iki 144,3 mln. kilometrų.
  • Per pirmuosius devynis 2026 m. mėnesius Lietuvos transporto priemonės Vokietijos mokamuose keliuose nuvažiavo 1,212 mlrd. kilometrų – 6,5 proc. daugiau nei prieš metus.
  • Lietuva išlieka antra pagal užsienyje registruotų sunkvežimių ridą, po Lenkijos, kurios transporto priemonės rugsėjį nuvažiavo 700,3 mln. kilometrų.

Lietuvos sunkvežimių rida išaugo

Naujausia BALM statistika rodo, kad rugsėjis Lietuvos vežėjams Vokietijoje buvo gerokai aktyvesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Lietuvoje registruotos kelių mokesčiu apmokestintos transporto priemonės rugsėjį nuvažiavo 144,335 mln. kilometrų, kai 2025 m. rugsėjį jų rida siekė 128,972 mln. kilometrų. Taigi per metus nuvažiuotas atstumas padidėjo daugiau kaip 15,3 mln. kilometrų, arba 11,9 proc.

Augimas pastebimas ne tik vertinant vieną mėnesį. Per sausį–rugsėjį Lietuvos sunkvežimiai Vokietijos mokamuose keliuose nuvažiavo 1,212 mlrd. kilometrų – 6,5 proc. daugiau nei per atitinkamą 2025 m. laikotarpį.

Rugsėjo rezultatas taip pat geresnis nei rugpjūčio, kai Lietuvos transporto priemonių metinis ridos augimas siekė 11,4 proc., o nuvažiuotas atstumas sudarė 133,6 mln. kilometrų.

Lietuva išlaiko antros pagal aktyvumą užsienio šalies poziciją Vokietijos kelių mokesčio sistemoje. Ją lenkia tik Lenkija, o trečioje vietoje esanti Rumunija kol kas atsilieka, nors jos transporto priemonių rida didėja sparčiau.

Lietuvos sunkvežimiams rugsėjį teko apie 9,2 proc. visos užsienyje registruotų transporto priemonių ridos Vokietijoje ir maždaug 4 proc. bendro sistemoje užfiksuoto nuvažiuoto atstumo.

Vis dėlto didėjanti rida savaime nereiškia, kad tokiu pat tempu auga Lietuvos transporto įmonių pajamos ar pelningumas. Šie duomenys atspindi transporto priemonių aktyvumą mokamuose keliuose, tačiau neatskleidžia vežimo tarifų, krovinių apimties ar vežėjų finansinių rezultatų.

Lenkijos vežėjai išlaiko didžiulę persvarą

Nors Lietuvos transporto priemonių rida didėja dviženkliu tempu, pagal nuvažiuotą atstumą Lenkijos vežėjai išlieka gerokai priekyje.

Rugsėjį Lenkijoje registruoti sunkvežimiai Vokietijos mokamuose keliuose nuvažiavo 700,336 mln. kilometrų – 5,1 proc. daugiau nei prieš metus. Tai beveik penkis kartus daugiau nei Lietuvoje registruotų transporto priemonių rida.

Lenkijos sunkvežimiams teko apie 44,6 proc. visos užsienio transporto priemonių ridos ir 19,5 proc. bendro Vokietijos kelių mokesčio sistemoje užfiksuoto atstumo.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Lenkijoje registruotos transporto priemonės nuvažiavo 5,893 mlrd. kilometrų, arba 2,5 proc. daugiau nei prieš metus.

Tuo metu Rumunijos vežėjai išsiskiria spartesniu augimu. Rugsėjį Rumunijoje registruotų transporto priemonių rida padidėjo 13,8 proc. – iki 126,1 mln. kilometrų.

Per sausį–rugsėjį Rumunijos sunkvežimių rida pasiekė 1,083 mlrd. kilometrų. Tai 11,2 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Lyginant Lietuvą ir Rumuniją, skirtumas rugsėjį sudarė apie 18,3 mln. kilometrų Lietuvos naudai. Per pirmuosius devynis mėnesius Lietuvos transporto priemonės nuvažiavo maždaug 129 mln. kilometrų daugiau.

Vis dėlto Rumunijos vežėjų augimo tempas yra beveik dvigubai didesnis nei Lietuvos, vertinant visų devynių mėnesių rezultatus. Jei tokia tendencija išliktų, konkurencija dėl antrosios vietos pagal ridą tarp užsienio šalių galėtų stiprėti.

Užsienio vežėjų aktyvumas didėja, Vokietijos – mažėja

Lietuvos vežėjų augimas išsiskiria ir bendrame Vokietijos transporto rinkos kontekste. BALM duomenimis, rugsėjį Vokietijos kelių mokesčiu apmokestintos transporto priemonės iš viso nuvažiavo 3,591 mlrd. kilometrų. Prieš metus šis rodiklis siekė 3,532 mlrd. kilometrų.

Bendra rida padidėjo 1,7 proc., arba beveik 59,5 mln. kilometrų, tačiau augimas tarp Vokietijos ir užsienio transporto priemonių pasiskirstė nevienodai.

Vokietijoje registruoti sunkvežimiai rugsėjį nuvažiavo 2,022 mlrd. kilometrų – 0,9 proc. mažiau nei prieš metus. Tai reiškia, kad jų rida sumažėjo apie 18,2 mln. kilometrų. Tuo metu užsienyje registruotų transporto priemonių nuvažiuotas atstumas padidėjo 5,2 proc. – nuo 1,491 mlrd. iki 1,569 mlrd. kilometrų.

Taigi užsienio transporto priemonių rida per metus išaugo maždaug 77,7 mln. kilometrų ir ne tik kompensavo Vokietijoje registruotų sunkvežimių ridos sumažėjimą, bet ir lėmė bendrą teigiamą rezultatą.

Panaši padėtis matoma ir vertinant ilgesnį laikotarpį. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Vokietijoje registruotų transporto priemonių rida sumažėjo 1,5 proc. – iki 17,201 mlrd. kilometrų. Užsienyje registruotų sunkvežimių rida tuo pačiu laikotarpiu išaugo 2,7 proc. ir pasiekė 13,384 mlrd. kilometrų.

Nors bendras sunkvežimių eismo augimas Vokietijoje išlieka nedidelis, Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos transporto priemonių rida didėja gerokai sparčiau nei visa rinka. Tai rodo stiprėjantį užsienio vežėjų aktyvumą Vokietijos mokamų kelių tinkle, nors vien pagal ridą negalima spręsti apie jų užimamą krovinių vežimo rinkos dalį.

Paantraštės:

Taip pat perskaitykite