Svarbiausi skaičiai:
- Vokietijos kelių rinkliavos sistemoje liepą užfiksuota 0,7 proc. mažesnė transporto priemonių rida nei prieš metus – 3,614 mlrd. km.
- Vokietijoje registruotos transporto priemonės nuvažiavo 2,057 mlrd. km – 2,5 proc. mažiau nei prieš metus.
- Lietuvoje registruotų transporto priemonių rida padidėjo 7,1 proc. ir pasiekė 143,1 mln. km.
Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Lietuvoje registruotos transporto priemonės Vokietijos kelių rinkliavos sistemoje nuvažiavo 934,5 mln. km – 5,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Šie duomenys išryškina priešingą tendenciją nei Vokietijos vietos vežėjų rinkoje: kol Vokietijoje registruotų transporto priemonių rida mažėja, Lietuvos vilkikų aktyvumas vienoje svarbiausių Europos transporto rinkų toliau auga.
Lietuvos vilkikų rida liepą padidėjo daugiau kaip 9 mln. km
2025 m. liepą Lietuvoje registruotos sunkiasvorės transporto priemonės Vokietijoje nuvažiavo apie 133,6 mln. km, o šių metų liepą – jau 143,1 mln. km. Taigi per metus rida padidėjo maždaug 9,5 mln. km, arba 7,1 proc.
Metinį palyginimą šįkart galima vertinti gana tiesiogiai, nes 2025 ir 2026 m. liepos kalendorius buvo vienodas: abiem metais buvo po 23 darbo dienas, keturis šeštadienius ir keturis sekmadienius. Vadinasi, augimo negalima paaiškinti vien didesniu darbo dienų skaičiumi.
Dar ryškesnė tendencija matoma vertinant laikotarpį nuo metų pradžios. Sausį–liepą Lietuvos vilkikų rida siekė 934,5 mln. km ir buvo 5,1 proc. didesnė nei prieš metus. Tai reiškia, kad Lietuvos transporto įmonių aktyvumas Vokietijoje didėja ne vien vieno mėnesio pagrindu, o išlieka aukštesnis ir per ilgesnį laikotarpį.
Lietuva – antra tarp didžiausių užsienio parkų
Pagal Vokietijos keliuose nuvažiuojamą atstumą Lietuvoje registruotos transporto priemonės išlieka tarp svarbiausių užsienio parkų. Daugiausia kilometrų Vokietijoje vis dar nuvažiuoja Lenkijoje registruotos transporto priemonės. Jų rida liepą siekė 685,8 mln. km – beveik penkis kartus daugiau nei Lietuvos.
Vis dėlto Lenkijos augimo tempas gerokai kuklesnis. Liepą Lenkijos vilkikų rida didėjo 1,6 proc., o sausio–liepos laikotarpiu – 1,8 proc. Lietuvos atveju atitinkami augimo tempai siekė 7,1 proc. ir 5,1 proc.
Tai rodo, kad nors pagal absoliutų nuvažiuotų kilometrų skaičių Lietuvos vežėjai nuo Lenkijos dar smarkiai atsilieka, jų veiklos apimtis Vokietijos rinkoje šiemet didėja sparčiau.
Rumunija artėja prie Lietuvos
Didžiausią augimo tempą tarp pagrindinių užsienio parkų šiemet rodo Rumunija. Šioje šalyje registruotų transporto priemonių rida Vokietijoje liepą siekė 131,8 mln. km ir buvo 11 proc. didesnė nei prieš metus. Per sausį–liepą jų rida padidėjo 10,3 proc., iki 848,6 mln. km.
Pagal bendrą ridą Rumunijos parkas kol kas dar atsilieka nuo Lietuvos. Liepą Lietuvos transporto priemonės nuvažiavo apie 11,2 mln. km daugiau, o per pirmuosius septynis metų mėnesius skirtumas siekė apie 85,8 mln. km.
Tačiau Rumunijos augimo tempas yra maždaug dukart spartesnis nei Lietuvos. Jei tokia dinamika tęstųsi, skirtumas tarp abiejų šalių parkų galėtų toliau mažėti.
Vokietijos vežėjų rida traukiasi
Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių vežėjų augimas vyksta bendram Vokietijos sunkiojo transporto srautui beveik nekintant. Liepą visos transporto priemonės, kurioms taikoma Vokietijos kelių rinkliava, nuvažiavo 3,614 mlrd. km – 0,7 proc. mažiau nei prieš metus.
Vokietijoje registruotų transporto priemonių rida sumažėjo dar labiau – 2,5 proc., iki 2,057 mlrd. km. Tuo metu visų užsienyje registruotų transporto priemonių rida padidėjo 1,8 proc. ir pasiekė 1,557 mlrd. km.
Panaši padėtis matoma ir nuo metų pradžios. Per sausį–liepą Vokietijoje registruotų transporto priemonių rida sumažėjo 1,8 proc., o užsienio parkų išaugo 1,9 proc.
Lietuvos vežėjų pozicijos Vokietijoje stiprėja
Bendra Vokietijos kelių rinkliavos sistemoje užfiksuota rida per pirmuosius septynis metų mėnesius sumažėjo vos 0,2 proc. – nuo 23,863 mlrd. iki 23,816 mlrd. km. Todėl duomenys kol kas nerodo ryškaus visos rinkos susitraukimo. Kur kas svarbesnis pokytis – skirtinga atskirų šalių vežėjų dinamika.
Lietuvos vilkikų rida auga tiek liepą, tiek nuo metų pradžios, ir augimo tempas gerokai viršija bendrą rinkos rezultatą bei Lenkijos vežėjų rodiklius.
Lenkija ir toliau išlaiko aiškią lyderystę pagal nuvažiuotą atstumą, tačiau Lietuvos vežėjai išlieka vieni aktyviausių užsienio rinkos dalyvių. Tuo pat metu sparčiai auganti Rumunijos rida rodo, kad konkurencija tarp Vidurio ir Rytų Europos transporto parkų Vokietijos rinkoje stiprėja.
