AdobeStock/scharfsinn86

Žalioji logistika: tiekimo grandinių laukia revoliucija

“Green supply chain” (žaliosios tiekimo grandinės) iniciatyva siekiama ne tik išsaugoti planetą, bet ir užsidirbti pinigų. Galbūt tokia perspektyva paskatins bendroves greičiau imtis sisteminių pokyčių.

Vidutinis skaitymo laikas 9 minutės

Šiandien visas pasaulis kalba apie darnaus vystymosi poreikį, kurio svarbus elementas yra vadinamoji žalioji tiekimo grandinė (green supply chain) arba plačiau – žalioji logistika (green logistics). Atrodo, kad tvaraus vystymosi politika pagaliau nustoja būti sumanus įmonių šūkis, bet bus teisinis reikalavimas visai Europos Sąjungai ir su ja bendradarbiaujančioms ekonomikoms. 

Tačiau ar gamintojai, logistikos operatoriai ir vežėjai suvokia artėjančių pokyčių mastą? Nes dėl to, kad artėja „žalioji“ revoliucija, neabejoja nei ekonomistai, nei klimato specialistai, nei paprasti logiškai mąstantys vartotojai.  

Visa „žaliosios logistikos“ filosofija apsiriboja ne tik žalingo poveikio aplinkai mažinimu, o ypač anglies dvideginio išmetimo ribojimu – nors tai yra pagrindiniai tikslai – bet ir verslo tikslų siekimu. Svarbiausias tikslas yra mažinti logistikos procesų išlaidas, didinti pelną ir tuo pačiu laikytis darnaus vystymosi principų. Momentas revoliuciniams pokyčiams gali pasirodyti nelabai tinkamas – pandemija ir karas Ukrainoje nutraukė arba susilpnino esamas tiekimo grandines – tačiau, paradoksalu, kaip tik šie įvykiai paskatino Europą suvokti, kad reikia tikrų, o ne fiktyvių pertvarkymų.

ESG taisyklės paveiks transportavimą

O kaip tai atrodo, o tiksliau atrodys – konkrečiuose veiksmuose? Į tai atkreipia dėmesį Maksimilianas Birle, „KRONE“ grupės pardavimų ir techninio aptarnavimo vadovas. Ši Vokietijos bendrovė yra didžiausia Europoje ir pasaulyje pirmaujanti užuolaidinių, bortinių puspriekabių, keičiamų kėbulų ir priekabų šaldytuvu tiekėja. 

Pasak Birle, sisteminių pokyčių raktas yra visuotinis ESG (Environmental, Social and Corporate Governance) principų įgyvendinimas, kurį Europos Komisija pradėjo jau prieš kelis mėnesius.

Netrukus bankai, suteikdami paskolas, atsižvelgs ne tik į ekonominius kriterijus, bet ir į darnaus vystymosi principų laikymąsi. Nauji kriterijai taip pat padidins standartus transporto sektoriuje“, – teigia jis. 

Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas jau susitarė dėl naujų taisyklių dėl vadinamosios nefinansinės atskaitomybės didelėms įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 250 asmenų, o apyvarta ne mažesnė nei 40 milijonų eurų. Nuo 2024 metų jie turės pranešti ataskaitose apie visas aplinkosaugos, socialines ir įmonių valdymo rizikas bei galimybes (t.y. laikytis direktoriaus Birle minėtų ESG principų). Po ketverių metų pakeitimai apims daugumą verslininkų, įskaitant tuos, kurie tiekia bet kokius gaminius į ES rinkas. Vienas iš ESG koncepcijos ramsčių yra sustabdyti vykstančią natūralios aplinkos degradaciją. 

Elektriniai sunkvežimiai kelia abejonių 

Tačiau kai kurios įmonės – nelaukdamos ES ar šalies sankcijų – savo iniciatyva pradėjo sekti darnaus vystymosi tendenciją. Jau minėtoji „KRONE“ dirba, pavyzdžiui, kurdama priekabą, kuri, viena vertus, pasieks geresnę aerodinamiką, kita vertus, turės savo elektrinę pavarą su prijungtu akumuliatoriumi. Dėl to visas junginis anglies dvideginio išmetimą sumažins 40-60 proc. Taip pat visi didieji sunkvežimių gamintojai jau montuoja elektra varomus vilkikus, nors dideliuose automobilių parkuose tai vis dar yra išimtys, nes dar visai neseniai buvo manoma, kad ekologiška pavara yra ta, kuri varoma su SND.

Kita vertus, nepaisant dabartinių tendencijų, už tiekimo grandines atsakingi generaliniai direktoriai ir vadovai vis dar skeptiškai vertina Europos Komisijos siūlomus pakeitimus (tiesą sakant, tai jau ne pasiūlymai: ES paketas „Fit for 55“ numato, kad per 8 metus furgonų ir sunkvežimių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažės 55 proc., o 2050 m. ES šalys pasieks klimato neutralumą).

Ekologiški sprendimai sunkiajam transportui dar toli gražu nebus įgyvendinti. Elektriniai sunkvežimiai vis dar bandymų etape, o reali alternatyva, t. y. dujomis varomi sunkvežimiai tapo nuostolingi dėl milžiniško dujų kainų augimo“, – aiškina Arūnas Strazdas, didžiausios žemės ūkio produktų tiekėjos Lietuvoje „Linas Agro“ logistikos ir infrastruktūros direktorius.

Ir sunku su juo nesutikti. Greitas perėjimas prie alternatyvių energijos šaltinių (baterijų ir vandenilio) sukels didžiulius infrastruktūrinius ir finansinius iššūkius visoms Europos ekonomikoms. Pavyzdžiui, tūkstančių įkrovimo stotelių pastatymo Europos automobilių stovėjimo aikštelėse klausimas. Juk jie turi greitai (1-2 val.) pasikrauti vilkiko pavaroje esančius akumuliatorius, kad atsirastų vietos sekantiems vairuotojams ir kad negaištų laiko nereikalingiems sustojimams. Tačiau panašu, kad permainų kelias jau nutiestas, o Europos Komisija nuo energetikos revoliucijos nesitrauks. 

Pradžiai „paskutinė mylia“ 

Tuo labiau, kad skaičiai stulbina. ES Tarybos duomenimis, transportas, įskaitant kelių transportą, mūsų žemyne sukelia beveik 25 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. O vežamų krovinių apimtys nuolat didėja: skaičiuojama, kad iki 2050 metų ši vertė išaugs net trigubai, o šimte didžiausių pasaulio miestų tik furgonų išskiriamos kenksmingos emisijos padidės daugiau nei 30 proc. Todėl atrodo, kad ypatingas iššūkis bus vadinamoji paskutinės mylios logistika (iš sandėlio pas klientą), kuri dėl spartaus susidomėjimo elektronine prekyba generuoja ne tik didžiausias išlaidas, bet ir milžinišką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį. 

Pavyzdžiui, Lenkijos logistikos operatorius „No Limit“ puikiai tai suvokia ir paskutinės mylios etape pristato svarbiausius pakeitimus, dėl kurių sumažėja anglies dvideginio ir kitų aplinkai kenksmingų junginių emisija.

Pirmiausia reikėtų pagalvoti, kuri tiekimo grandinės dalis turėtų būti nulinės emisijos, nes neįmanoma gi visų pakeitimų įvesti iš karto. Mes sutelkėme dėmesį į „smart city“ koncepciją, – sako Maciejus Rybakas, „No Limit“ pardavimų ir ryšių su klientais direktorius.

Nuo 2015 metų įmonė investuoja į ekologiškas transporto priemones ir vykdo mažos emisijos pristatymus „IKEA“ klientams. Pavyzdžiui, pirmąjį 2022 m. pusmetį Varšuvoje elektromobiliais įvykdė 35 proc. „home delivery“ pristatymų, o Poznanėje – 15 proc. Bendrovės valdyba neslepia, kad įkvėpimas tolimesniems pokyčiams buvo bendradarbiavimas su Švedijos partneriu. 

„Green logistics“ sandėliuose 

Pokyčiai sandėlių sektoriuje, kuris visgi yra tiekimo grandinės širdis, taip pat teikia vilčių. Reikšminga yra tai, kad, pavyzdžiui, Vakarų Europoje vis sunkiau gauti leidimą statyti sandėlį, kuri neatitinka darnaus vystymosi reikalavimų ir „žaliosios logistikos“ principų.

Norime, kad kiekvienas naujas sandėlis atitiktų ekologinius reikalavimus, nors tai įgyvendinti yra gana sunku, nes investuotojai nori statyti kuo pigiau. Neseniai Austrijoje nusipirkome senus sandėlius, kuriuos norime pakeisti į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sandėlius“, – atskleidžia Evaldas Rabenas, „Raben Group“ valdybos prezidentas.

„Raben Group“ nėra vienintelė, kuri taiko tokią politiką: Europoje beveik trečdalis sandėlių jau turi vadinamąjį kelių kriterijų sertifikavimą, kuriame atsižvelgiama į darnaus vystymosi principus. Rinkos spaudimas ir vis griežtėjantys aplinkos apsaugos reglamentai lemia tai, kad potencialūs nuomininkai nenori nuomotis ploto, kuriam nebuvo suteikti, pavyzdžiui, BREEAM ar LEED sertifikatai. Apie „žaliųjų“ sprendimų poreikį jau praneša patys nuomininkai ar finansų institucijos. ES reglamentai taip pat skatina investuoti į ekologiškus pramonės objektus. Iššūkiai – anglies pėdsako mažinimas, elektros energijos suvartojimo mažinimas, efektyvus vandens naudojimas ir racionalus išteklių valdymas.

Kas iš tikrųjų yra „žaliosios logistikos“ sprendimai didelės apimties sandėlių atveju? Dažniausiai tai yra fotovoltinių plokščių ir šilumos siurblių montavimas, efektyvus vandens suvartojimas, apgalvotas atsargų valdymas, bet ir užsakymų surinkimo proceso optimizavimas bei kuo didesnis sandėlio procesų automatizavimas. Platesniame kontekste – tai taip pat apima sandėlių išdėstymą arti galutinių gavėjų, siekiant sutrumpinti prekių transportavimą ir taip sumažinti žalingą transporto poveikį gamtinei aplinkai. Šių veiksmų – daugiau ar mažiau sudėtingų – gali būti daug daugiau.

Gera alternatyva yra geležinkelis

 

Arūnas Strazdas
“Linas Agro” logistikos ir infrastruktūros direktorius*

 

Manau, kad tikroji alternatyva masiniam sausumos transportui dabar yra geležinkeliai. Siaurieji geležinkeliai taip pat turėtų aktyviau dalyvauti vietiniame transporte. Geležinkeliais šiuo metu mes gabename daugumą savo gaminių. Kaip įmonė, įgyvendinanti ir ieškanti sprendimų, kaip sumažinti kenksmingų dujų emisiją, visada palaikysime geležinkelių plėtrą. 

 

*Bendrovė yra didžiausia žemės ūkio gaminių tiekėja Lietuvoje ir užima šeštą vietą tarp didžiausių Lietuvos įmonių. Specializuojasi didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje.

 

Gaisro gesinimas kibiru 

Tačiau kai kurie minėti veiksmai negalimi be pažangaus tiekimo grandinės skaitmeninimo proceso. O Europoje su tuo būna įvairiai, ypač planuojant pristatymus ir transportą. Eurostato duomenimis, apie 70 proc. Europos didelių įmonių naudojasi, pavyzdžiui, debesijos sprendimais, tačiau skaitmeninimo lygis mažose ir vidutinėse įmonėse siekia tik 40 proc. Nepaisant to, kad net ir po sekančių pandemijos bangų vis daugiau gamintojų, platintojų ir vežėjų deklaravo technologinių procesų įgyvendinimą – praktiškai tai dažnai baigdavosi deklaracijomis. 

Šį mechanizmą paaiškina Pavelas Ziaja, skaitmeninius logistikos sprendimus diegiančios organizacijos „CargoON“ produktų vadovas.

Gamintojai dažnai aiškina, kad nespėja diegti naujų sprendimų, nes yra per daug užsiėmę gesinant esamus gaisrus. Tai tiesa, logistikos vadybininkams netrūksta iššūkių: transporto priemonių prieinamumo problemos, ilgesnis transportavimo laikas, vairuotojų trūkumas ir pan.“, – sako ekspertas.

Ekspertas tvirtina, kad toks mąstymas niekur neveda: čia puikiai tinka palyginimai su gaisru. Naujų sprendimų atsisakymas atrodo lyg bandymas užgesinti didelį gaisrą mažu kibiru. Kuo didesnis gaisras, tuo greičiau reikia bėgioti su šiuo kibiru. O gi galima investuoti į automatinius purkštuvus, t.y. tobulinti logistikos procesus įmonėje. Jau vien tam, kad greičiau reaguoti į krizines situacijas“.

Tai apsimoka

Apie tai, kad logistikos procesų skaitmeninimas turi įtakos didesniam tiekimo grandinės efektyvumui, įgalina galimybę įgyvendinti darnaus vystymosi politiką, o kartu leidžia užsidirbti, įsitikinęs ir „KRONE“ direktorius Maximilian Birle. „Jei iš Berlyno į Amsterdamą siunčiame puspriekabę ir išnaudojame tik septyniasdešimt procentų jos talpos, o skaitmeninimo dėka pakeliui galime pakrauti dar 4 padėklus, papildomai uždirbame 400 eurų. Ir visa tai dėka skaitmeninės programinės įrangos, kuri stebi krovinių erdvės išnaudojimą“, – aiškina Birle. 

„Žalioji logistika“ reiškia ne tik brangias investicijas planetai gelbėti, bet praktiškai virsta ir konkrečiais finansiniais rezultatais. Arba jau dabar, arba per ateinančius kelerius metus. 

Straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas nemokame žurnalo transporto vadovams numeryje.

Paantraštės