Lenkija planavo šiuos punktus atidaryti anksčiau, tačiau dėl Lietuvos prašymo jų atidarymas buvo atidėtas dviem savaitėms. Lietuvos premjerė Inga Ruginienė viešai padėkojo Varšuvai už solidarumą, pabrėždama, kad kiekviena papildoma diena leidžia Lietuvai geriau valdyti krizę.
„Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų kaimynai ir stiprūs partneriai lenkai, tik paprašius, atidėjo sienų atidarymą ir davė mums dvi savaites, kartu solidarizavosi su mumis neatidarant savo pasienio punktų su Baltarusija. Tos dvi savaitės mums tikrai labai padeda. Ačiū jiems už tai. Tai rodo solidarumą ir stiprybę mūsų regione“, – penktadienį Taline žurnalistams teigė I. Ruginienė.
Lenkijos Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas dar spalį paskelbė, kad bus atidaryti du pasienio punktai. Tuomet jis pažymėjo, kad atidarymas bus bandomasis, po konsultacijų su Lietuva.
Sienos kirtimo punktų su Baltarusija atidarymas pirmiausia yra pagrįstas ekonominiais sumetimais, penktadienį sakė vidaus reikalų viceministras W. Szczepanskis.
„Mes stengiamės palengvinti verslo veiklą“, – pasakė jis.
Per Bobrovnikų pasienio punktą galės vykti tiek lengvieji automobiliai, tiek autobusai. Krovininiams automobiliams eismas bus leidžiamas tik tuo atveju, jei jie registruoti ES valstybėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalyse, kurios priklauso Europos ekonominei erdvei, arba Šveicarijoje. Tuo tarpu Kuznicos pasienio punktas bus atidarytas tik lengviesiems keleiviniams automobiliams.
Ką Lenkijos sprendimas reiškia Lietuvai?
Lenkijai atvėrus du didelius sienos punktus, Baltarusijos tranzitas gali persiorientuoti per Lenkiją, apeidamas Lietuvą ir Latviją. Būtent tokių pasekmių labiausiai baiminasi Lietuvos vežėjų sektorius.
„Tai yra smūgis žemiau juostos (…). Aš nežinau, kodėl Lietuva tokia negudri, o lenkai gudrūs“, – portalui „Delfi“ pakomentavo Lenkijos sprendimą „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas. „Ar jūs suvokiate, kokią klaidą padarė Lietuva, uždarydama sieną? Dabar išsibalansuoja krovinių srautai, o mes daug metų darėme, kad Lietuva būtų tranzitinė šalis“.
„Linavos“ viceprezidentas Oleg Tarasov įspėja, kad tai gali būti rimtas smūgis Lietuvos transporto įmonėms. Jis pabrėžia skaičius: Lietuvos pasienio punktai praleisdavo apie 120 sunkvežimių per dieną, o vienas Lenkijos punktas – apie 1 tūkst. sunkvežimių.
Tai reiškia, kad pralaidumas Lenkijoje kelis kartus didesnis, todėl dauguma Baltarusijos tranzito srautų natūraliai pasirinks Lenkijos koridorių.
„Srautas iš Azijos, Kinijos į Europą keliaus per Lenkiją. Pervežimai į Centrinę Aziją brangs – jie uždirbs pinigus ir keliaus į kitą pusę, o mes čia nieko padaryti negalėsime“, – teigė Tarptautinio transporto ir logistiko aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas.
Tačiau lietuviški vilkikai negalės šio sprendimo išnaudoti – visi jie tebėra sulaikyti Baltarusijoje ir negali grįžti nei per Lietuvą, nei per Lenkiją. Jie stovės aikštelėse tol, kol Lietuva neatnaujins eismo per Medininkų ir Šalčininkų punktus.
Tarifų našta taip pat auga: Baltarusijos režimas už kiekvieną stovėjimo dieną taiko 120 eurų mokestį, o nesumokėjus – grasinama konfiskuoti vilkikus. Mokesčiai bus sumuojami už visą laikotarpį ir turės būti apmokėti iš karto. Be to, vienos dienos vilkiko ir vairuotojo išlaikymas kainuoja 300 eurų, nekalbant apie pavėluotas prekes.
„Įvertinti nuostolius yra labai sunku, bet kad jau yra dešimtys milijonų eurų “, – paaiškino P. Drižas „Delfi“ portalui.
