Bendroje krovinių vežimo apyvartoje didžiąją dalį užima kelių (91 proc.) ir geležinkelių transporto apyvarta (9 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Kelių transporto vežimo apyvarta padidėjo 17,8 proc., krovinių vežimas – 22,9 proc. Tuo tarpu geležinkelių transporto krovinių apyvarta sumažėjo 14,5 proc., krovinių vežimas – 12,1 proc.
Prekybos ir pramonės būklė
Išankstiniais duomenimis, 2023 m. prekių eksportas sudarė 39,7 mlrd. eurų, importas – 45,4 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 m., eksportas sumažėjo 10,5 proc., importas – 13,6 proc. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 5,7 mlrd. eurų.
Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Palyginti su 2022 m., eksportuotų prekių į ES valstybes vertė sumažėjo 14 proc. ir sudarė 60,3 proc. bendro Lietuvos eksporto. Importuotų prekių iš ES valstybių (daugiausia iš Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos) vertė sumažėjo 4,9 proc. ir sudarė 69,6 proc. bendro Lietuvos importo.
Agentūros duomenimis, pramonės produkcijos parduota mažiau nei 2022 m. Visos pramonės produkcijos vertė sudarė 35 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 m., sumažėjo 5,2 proc. palyginamosiomis kainomis, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei apdirbamosios gamybos produkcija – 3,8 proc.
Per metus labiausiai sumažėjo medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus, – 23,6 proc., chemikalų ir chemijos produktų – 15,5 proc., baldų – 14,9 proc., gamybos produkcija.
2023 m. labiausiai augo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų – 26,1 proc., elektros įrangos – 24,7 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 19,1 proc., gamybos produkcija.