Susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir Vilniuje viešinti už transporto politiką atsakinga Europos Komisijos narė Violeta Bulc aptarė Lietuvai svarbius tarptautinius klausimus. Tarp jų – ES investicijos į “Rail Baltica” projektą, geležinkelio sektorius ir “Mobilumo paketas”.
Vasario 12-13 dienomis Lietuvoje oficialaus darbo vizito lankosi Europos Sąjungos transporto komisarė Violeta Bulc. Pirmadienį eurokomisarė kartu su Roku Masiuliu ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovu dr. Algirdu Šakaliu dalyvavo diskusijoje apie ES ir Lietuvos transporto politiką.
Eurokomisarė taip susitiko su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu, Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, susisiekimo ministru Roku Masiuliu, Seimo Europos reikalų komiteto bei kitų komitetų nariais ir aptarė kai kuriuos svarbius mūsų šaliai ir ES transporto klausimus. Kokius būtent?
1. “Rail Baltica” ir ES fondų investicijos
– Viena svarbiausių susitikimo temų – tolesnis projekto „Rail Baltica“ finansavimas ir įgyvendinimas. Atkreipėme Europos Komisijos dėmesį, kad Lietuvai yra itin svarbus geležinkelių infrastruktūros valdymas – visų pirma nacionalinio saugumo aspektu – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Pristatydamas projekto „Rail Baltica“ pažangą, ministras R. Masiulis patikino eurokomisarę V. Bulc, kad Lietuva planuoja šį projektą įgyvendinti iki 2025 m. pabaigos. Tuo tarpu Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis užtikrino, kad jau 2019 m. Lietuva galės pademonstruoti „Rail Baltica“ galimybes.
– Lietuva sėkmingai ir laiku įgyvendina šio ypatingo kruopštumo reikalaujančio projekto etapus. Džiaugiuosi vieningu visų Baltijos valstybių parlamentarų požiūriu į šį strateginį infrastruktūros projektą. Tikime, kad 2019 m. Palemono geležinkelio terminalą sujungsime su „Rail Baltica“ 1435 mm vėže. Tokiu atveju jau 2019 m. būsime pasirengę pademonstruoti galimybes, kurias verslui suteiks „Rail Baltica“, – teigė Seimo Pirmininkas.
Priminimui. 2017 m. sausio 31 d. buvo pasirašytas tarptautinis susitarimas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurį spalio mėnesį ratifikavo visų trijų valstybių parlamentai. Šiuo metu jau yra pradėtas žemės, reikalingos geležinkelio atkarpos tarp Kauno ir Lietuvos ir Latvijos sienos tiesimui, įsigijimas. Šį procesą tikimasi užbaigti iki 2018 m. rudens. Taip pat jau paskelbti konkursai dėl vėžės statybos darbų ruože, sujungsiančiame Rokus, Kauną ir Palemono intermodalinį terminalą.
2. Geležinkelio sektorius Lietuvoje ir Baltijos šalyse
Taip pat aptartas Lietuvos pasirengimas geležinkelių sektoriuje atskirti krovinių, keleivių vežimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklas, reorganizuojant AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir sukuriant atitinkamai specializuotų įmonių grupę.
Pasak ministro, svarbu, kad krovinių vežimas geležinkeliu per Baltijos šalis yra įmanomas jau dabar, nelaukiant galutinio projekto įgyvendinimo. Iki 2019 m. Lietuva planuoja europinės vėžės geležinkelio linija sujungti Kauną su Palemono intermodaliniu terminalu, taip užtikrinant galimybę patogiai vežti krovinius jau nutiesta „Rail Baltica“ dalimi ir toliau tiesti šią liniją iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos.
Tikimasi, kad „Rail Baltica“ linija sėkmingai pratęs tarptautinį geležinkelio koridorių Nr. 8, padės pritraukti daugiau krovinių ir padidins projekto ekonominę naudą.
3. “Mobilumo paketas” ir šalies vežėjų interesai
Susitikimo metu taip pat aptartas EK inicijuotas „Mobilumo paketas“ itin svarbus sprendžiant kelių infrastruktūros finansavimo ir krovinių vežimo keliais klausimus.
Šiuo metu ES leidžiamos dvi mokėjimo už krovininio transporto naudojimąsi keliais sistemos:
a) už nuvažiuotą atstumą (rinkliava – angl. „toll“)
b) arba už tam tikrą laiką (naudotojo mokestis, vadinamas vinjete, angl. „user charge“ arba „vignette“).
Lietuva pritaria EK siūlymui nuo 2023 m. visoje ES taikyti tik mokestį už nuvažiuotą atstumą, visiškai atsisakant naudotojo mokesčio. Šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuriuo siūloma jau nuo 2020 m. kelių naudotojo mokestį šalyje keisti į e. rinkliavą, grindžiamą nuvažiuotu atstumu, ir labiau diferencijuoti rinkliavos tarifus pagal transporto priemonių taršos lygį.
Baltijos šalyse Lietuva yra pirmoji, pradėjusi realius žingsnius naujam rinkliavų už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais modeliui įgyvendinti.
Krovinių vežėjams svarbūs ES „Mobilumo paketo“ aspektai yra balansas tarp tarptautinių vežimų ir kabotažo, vairuotojų komandiravimas bei privalomas savaitinis poilsis. Susisiekimo ministerija siekia ginti šalies vežėjų interesus ir atkreipia dėmesį, kad naujos ES iniciatyvos šioje srityje turi nediskriminuoti ES vežėjų, neapriboti jų veikimo laisvės ir tuo pačiu nesuteikti palankesnių sąlygų trečiųjų šalių vežėjams.
Nuotr. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje/Susisiekimo ministerija