Dėl karo Ukrainoje iš Europos transporto rinkos dingo 166 tūkst. sunkvežimių vairuotojų iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, pranešė Nyderlandų portalas „Nieuwsblad Transport”. Dešimtys tūkstančių ukrainiečių išvyko prasidėjus karui. Ekspertai apskaičiavo, kad Europa, kuri jau daugelį metų kenčia nuo profesionalių vairuotojų trūkumo, neteko apie 30 proc. darbo jėgos iš Ukrainos.
Praėjusiais metais ekspertai prognozavo, kad rinka neteks dar daugiau vairuotojų, o transporto sektorius smarkiai nukentės nuo darbo jėgos trūkumo. Didžiausia Europos transporto bendrovė „Girteka” pripažino, kad iškart po karo neteko 30 proc. vairuotojų iš Ukrainos (primename, kad įmonėje dirba 19,5 tūkst. vairuotojų, iš kurių 90 proc. yra trečiųjų šalių piliečiai). Žinoma, tai nemaža dalis, tačiau dauguma ukrainiečių liko. Vengrijos milžinės „Waberer’s” nuostoliai buvo kur kas mažesni – įmonė neteko apie 2 proc. darbuotojų. Jos Lenkijos filialas Link neteko 5 proc. Iš viso pernai „Waberer” grupėje dirbo kiek daugiau nei šeši šimtai ukrainiečių vairuotojų.
Skaitykite taip pat: Kaip patobulinti valdymo procesus įmonėje su 23 tūkst. darbuotojų? “Girtekos” atvejo tyrimas
Tačiau laukiamas nutekėjimas neįvyko. Vežėjai pripažįsta, kad ukrainiečių išvykimas buvo pastebimas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jis buvo labai ribotas. Iš tiesų daugelis vairuotojų iš pradžių grįžo namo, tačiau Ukrainos bendradarbiavimas su Europos Sąjunga leido užtikrinti laisvą prekių judėjimą, o kartu ir tolesnį karo nuniokotos šalies piliečių įdarbinimą. Daugelis ukrainiečių ir toliau dirba ES.
Verslininkai rado naujų darbuotojų
Vis dėlto šie nedideli pokyčiai transporto darbo rinkoje lėmė, kad Europos įmonės buvo priverstos samdyti vairuotojus iš kitų šalių – Kaukazo, Vidurinės ir Pietryčių Azijos. Nyderlandų profesinė sąjunga FNV pažymėjo, kad į Europą sparčiai pradėjo atvykti darbuotojai iš Tadžikistano, Kirgizijos ir Uzbekistano. Lietuvos ir Lenkijos transporto įmonės atvirai pripažįsta, kad įdarbina žmones iš šių šalių. Būtent per šias dvi šalis į ES dirbti atvyksta daugiausia vairuotojų iš trečiųjų šalių. Apskaičiuota, kad per jas vyksta apie 80 proc. Europoje dirbančiųjų užsienio sunkvežimių vairuotojų.
Be to, daugėja vairuotojų iš tokių egzotiškų šalių kaip Vietnamas, Indija, Šri Lanka, Filipinai ir net Jungtiniai Arabų Emyratai. Deja, tiksliai apskaičiuoti šį skaičių sunku, nes ne visi dirba legaliai. Pavyzdžiui, gegužės mėnesį Lenkijos pasieniečiai nustatė, kad iš 396 vienoje įmonėje dirbančių vairuotojų (daugiausia iš Ukrainos, Gruzijos, Šri Lankos, Baltarusijos, Moldovos, Indijos, Uzbekistano ir Tuniso) 69 vairuotojai dirbo nelegaliai.
Skaitykite taip pat: Azijos vairuotojų įdarbinimas Lietuvoje klesti. “Indai – neišnaudotas potencialas”
Remiantis Lenkijos valstybinės įdarbinimo tarnybos pateikta informacija, 2022 m. ši šalis išdavė daugiau kaip 365 tūkst. darbo leidimų užsieniečiams iš ne Europos Sąjungos šalių, daugiausia jų – Ukrainos (85 tūkst.), Indijos (42 tūkst.), Uzbekistano (33 tūkst.), Turkijos (25 tūkst.) ir Filipinų (22 tūkst.) piliečiams. Šiai grupei taip pat priklauso Baltarusijos, Nepalo ir Bangladešo piliečiai. Didelė dalis – 19 proc., t. y. daugiau kaip 70 tūkst.žmonių – įsidarbino transporto ir logistikos srityje, dauguma jų (beveik 47 tūkst.) – sunkvežimių ir autobusų vairuotojais.
Praėjusiais metais Lietuva išdavė daugiau nei 23 tūkst. leidimų dirbti užsieniečiams iš trečiųjų šalių. Primename, kad Lietuva labai griežtai reguliuoja užsieniečių atvykimą dirbti mūsų šalyje ir kasmet išduoda tam tikrą leidimų skaičių, kuriais galima pasinaudoti įsidarbinant vairuotojus supaprastinta tvarka. Daugiausia dokumentų išduota Baltarusijos (42 proc.), Kirgizijos (13 proc.), Uzbekistano (11 proc.), Tadžikistano (9 proc.) ir Ukrainos (5 proc.) piliečiams. Daugiausia leidimų – šiek tiek mažiau nei 17 tūkst. (72 proc.) – buvo išduota sunkvežimių vairuotojams.
