Modernizuotame 200 kilometrų Nemuno ruože nuo Kauno iki Kuršių marių upės vagą reguliuos 553 bunos – statiniai iš akmens ir žvyro, įrengti statmenai upės tekėjimo srovei, jie susiaurina vagą, o sustiprėjusi jos srovė išvalo laivakelį nuo sąnašų. Taip visame šiame ruože sukurtos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu.
„Tai reiškia, kad Nemunas, žemupys yra pritaikytas laivybai viso sezono metu, o visas sezonas, keičiantis klimatui, praktiškai gali būti ištisus metus“, – žurnalistams penktadienį Kaune sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas sako, jog pradžioje reguliariai kroviniai tarp Klaipėdos ir Kauno plauks kartą per savaitę.
„Šiuo metu mes galime daryti 20 reisų keliais sąstatais per mėnesį. (…) Galime gabenti iki 800 konteinerių per mėnesį. Tai yra tikrai ženklus skaičius“, – kalbėjo V. Vinokurovas.
Direkcija, anot jo, turi „kelias dešimtis“ sutarčių dėl krovinių gabenimo. Pirmas krovinys iš Kauno išplauks kitą antradienį. Krovinio gabenimas iš Kauno į Klaipėdą trunka 24 valandas, o atgal – daugiau kaip 30 valandų, kadangi keliaujama prieš srovę.
Švarus krovinių vežimas
Pasak M. Skuodžio, tikimasi per metus šiuo vandens keliu pervežti bent 100 tūkst. tonų konteinerių, birių ir kitokių krovinių. Iki šiol krovinių gabenimas šiuo keliu vyko, bet buvo nereguliarus. Direkcijos ir ministerijos vadovai teigia, kad toks krovinių gabenimas bus pigesnis ir švaresnis nei keliais.
„Mes turime galimybę viena barža pergabenti 40 konteinerių. Reiškia, viena barža su vienu varikliu, o dar ateityje ir elektriniu, netaršiu, pakeičia 40 taršių vilkikų“, – sakė V. Vinokurovas.
Šiuo metu direkcijoje statoma barža, jo teigimu, turės dar didesnius pajėgumus ir galės pergabenti 80 konteinerių.
Pigiau nei vilkikais
Pasak V. Vinokurovo, šiuo metu pergabenti krovinį vandens keliu yra apie 15 proc., arba 50-60 Eur pigiau nei vilkiku. „Didinant mastą, kylant taršos mokesčiams, tas skaičius dar gerės“, – sakė jis.
„Neris atneša į Nemuną per vienerius metus iki vieno milijono kubinių metrų sąnašų. Tai nesuvokiamai dideli skaičiai. Visos tos sąnašos nusėda ties posūkiais, nes upė vingiuoja, ir pradeda kaupti seklumas. Ir susikaupia tokios seklumos, kad iš esmės jau gaunasi gyvatėlė, pro kurią neįmanoma praplaukti“, – pasakojo V. Vinokurovas. „Bunos ir duoda tą efektą, kad jos ištiesina vagą, vaga gilinasi pati, krantų erozija mažėja“, – kalbėjo jis.
Tokia vaga yra tiesesnė, ja patogiau gabenti krovinius, be to, ji draugiškesnė pramoginiams laivams, kuriems nereikia laviruoti siaurame koridoriuje. Ant bunų taip pat kuriasi vandens paukščiai.
Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
