Lietuvos transportas auga, bet kartu auga ir iššūkiai jame“, – kalbėjo LPSA pirmininkas tarptautinėje konferencijoje „Šiuolaikinės darbo rinkos tendencijos transporto sektoriuje“ LR Seime.
Aptarti transporto sektoriaus tendencijas, pagrindinius iššūkius ir galimus būdus jiems įveikti į konferenciją susirinko LR Seimo, ministerijų, valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų, profesinių sąjungų, kitų organizacijų atstovai. Į konferenciją taip pat atvyko Europos transporto darbuotojų federacijos Veiklos skyriaus vadovas Vidurio ir Rytų Europai, lygiateisiškumui ir lygybei Josefas Maureris.
,,Organizuoti darbo santykiai – tai pirmoji gynybos linija nuo socialinio dempingo, su darbo santykiais susijusio nusikalstamumo ir iškraipytos konkurencijos. Nuolat visą darbo dieną dirbantys darbuotojai turi būti apsaugoti nuo mažo darbo užmokesčio, konkurencijos ir išnaudojimo. Tinkamas darbo užmokestis ir įdarbinimo sąlygos suteikia darbuotojams teisę į išmokas ir pensijas. Darbo užmokestis ir įdarbinimo sąlygos pagal nacionalinį standartą taikomos visiems dirbantiesiems. Mums būtina siekti užkirsti kelią su darbu susijusiems nusikaltimams ir su jais kovoti“, – profsąjungos atstovas perdavė partnerių iš Norvegijos žinutę.
LPSA nuotr.
Bendru Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimo projektu siekiama perimti Norvegijos partnerių patirtį, sustiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą darbo teisės klausimais. Norvegijos darbo inspekcijos tarnyba taip pat bendradarbiauja su kitomis Rytų ir Vidurio Europos šalių institucijomis. Sukurtas Šiaurės ir Baltijos šalių tinklas kovai su socialiniu dempingu ir su darbu susijusiu nusikalstamumu. Ateityje numatoma dar labiau stiprinti bendradarbiavimą priežiūros srityje, aktyvinti informacines veiklas šalyse, kurios siunčia ir priima darbuotojus migrantus.
Konferencijoje dalyvavęs LR Seimo narys Tomas Tomilinas dėkojo, kad LPSA nuolat kvėpuoja valdininkams į nugarą ir teikia naudingus, pagrįstus siūlymus, ragino profesines sąjungas derėtis dėl darbo sąlygų ir bendradarbiauti tarpusavyje siekiant geresnių rezultatų.
Kaip pastebėjo LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja Jelena Polijančiuk, sankcijos už nelegalų darbą juridiniams asmenims yra labai mažos ir nedidintos 12 metų. Ji taip pat informavo, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. jos didės tris kartus ir bus susietos su minimalia mėnesine alga. SADM atstovė pabrėžė, kad nuo 2022 m. buvo skirta 30 pareigybių nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos bei užsieniečių įdarbinimo pažeidimų prevencinei veiklai. 2024 m. padidintas patikrinimų skaičius, kurių metu vykdoma nelegalaus darbo kontrolė, šešėlinei darbo rinkai šalyje mažinti: nuo 4280 patikrinimų 2023 m. iki 6500 – 2024 m.
LR Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė pateikė duomenis, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius itin išaugo ir siekia 222 tūkst. Apie 70 tūkst. jų dirba vairuotojais. Svarbu griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas, stabdyti įdarbinimą atvykusiems be vizų, taip pat siūloma keisti kvotų skaičiavimo mechanizmą.
Kvotų dydis ateinantiems kalendoriniams metams negali būti didesnis kaip 1,4 proc. nei praėjusių metų liepos 1 dienai Valstybinės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio“, – akcentavo VRM atstovė.
Remiantis Migracijos departamento informacija, 2023 m. į Lietuvą atvyko 70 401 migrantas, kasmet šis skaičiaus ženkliai auga. Daugiausia atvyko ukrainiečių bei baltarusių, kurie dirba transporto sektoriuje.
Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė teigė, kad vidutiniškai per ketvirtį registruojamų laisvų darbo vietų skaičius 2023 m. grįžo į 2019 m. lygį: 2023 m. per ketvirtį registruota 5,3 tūkst. darbo vietų. 2024 m. sausio 1 d. duomenimis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais dirbo per 70 proc. (49,1 tūkst.) užsieniečių, iš jų 46 proc. baltarusių, 23 proc. ukrainiečių, 9 proc. uzbekų. Daugėja norinčių dirbti Lietuvoje iš Kirgizijos, Tadžikijos, Kazachijos, Indijos, Moldavijos ir Sakartvelo.
LPSA nuotr.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas informavo, kad pažeidimus darančių įmonių sąrašai yra vieši, jos negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir gauti paramos. VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktorė Vaimira Jakienė pranešė, kad 2023 m. iš transporto sektorius į biudžetą surinkta 450,03 mln. Eur mokesčių. Vidutinis darbo užmokestis 2023 m. IV ketvirtį siekė 1 679 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. sudarė tik 80 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. V. Jakienė pažymėjo, kad VMI atlieka patikrinimus ir vis randa atvejų, kaip sukčiauja transporto sektoriaus įmonės nemokėdamos mokesčių, neteisingai taikydamos NPD, sumokėdamos ne visą pelno mokestį, kurdamos fiktyvias įmones ir kt.
LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas pranešė, kad transporto sektorius pagal pažeidimus užima antrą vietą po statybų sektoriaus, dėkojo LPSA už pateikiamą argumentuotą informaciją: ,,Atsižvelgdama į ją, VDI organizavo patikrinimus ir konstatavo įmonių darbo pažeidimus“.
Jei 2022 m. daugiau kaip 35 proc. darbo teisės pažeidimų sudarė pažeidimai dėl darbo užmokesčio, tai 2023 m. jų dalis sumažėjo iki 22 proc. Galimai tai susiję su darbo ginčų prašymų skaičiaus iš šio sektoriaus didėjimu, nes vis daugiau ir daugiau pažeidimų darbo užmokesčio klausimais persikelia į darbo ginčų komisijas. Lyginant su 2022 m., 2023 m. atlikta 37 proc. daugiau patikrinimų, kurių metu buvo tikrinta dėl nelegalaus darbo. Skirtų baudų arba administracinių nurodymų suma – virš 515 tūkst. Eur, t. y. 1,9 karto daugiau nei 2022 m.“, – apibendrino D. Čeponas.
LR Seimo nariui Aurelijui Verygai pasiteiravus, ar nuo patikrinimų intensyvumo priklauso pažeidimų skaičius, D. Čeponas apgailestavo, kad, trūkstant specialistų, nepavyksta organizuoti dar daugiau patikrinimų.
Vytauto Didžiojo universiteto Viešojo administravimo katedros docentas, sociologas dr. Remigijus Civinskas pristatė tyrimą apie darbo migrantų integraciją į Lietuvos darbo rinką. Įvardyta daug problemų, viena pagrindinių – darbo migrantų psichinė sveikata, kurią lemia kultūrinis šokas, diskriminacija ir sunkios darbo sąlygos.
Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo pirmininkas Bronius Bučelis ragino atkreipti dėmesį į lauko priedus vairuotojams ir priemokas už vežamas siuntas autobusu. Jis įvardijo problemas dėl šakinių sutarčių, dienpinigių dydžių nustatymo. Anot B. Bučelio, krovininio transporto darbdaviai galėtų mokėti ne 1,65, bet 2 proc. koeficientą nuo minimalaus darbo užmokesčio.
Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) Veiklos skyriaus vadovas Vidurio ir Rytų Europai, lygiateisiškumui ir lygybei J. Maureris pristatė transporto sektoriaus situaciją Europoje.
LPSA nuotr.
Transporto sektorius yra labai specifinis, darbuotojai nuolat keliauja, todėl jį sureguliuoti sudėtinga. Norint jį suvaldyti, būtina, kad valstybės institucijos bendradarbiautų, įmonės prisiimtų socialinę atsakomybę. Taip pat būtina kartu spręsti darbuotojų trūkumo ir išnaudojimo problemas. Džiaugiuosi, kad bendradarbiaujate ir semiatės žinių iš Norvegijos institucijų“, – kalbėjo ETF atstovas.
Advokatas Linas Vilys įvardijo problemas, su kuriomis susiduria teisininkai bei profesinių sąjungų atstovai gindami darbuotojų teises, ir kvietė: ,,Nebijokite kalbėti viešai ir parodyti, kas iš tikrųjų vyksta“. VšĮ ,,Socialinis projektas“ vadovė Ramunė Mereckienė taip pat ragino profesines sąjungas veikti ryžtingai, dar aktyviau viešinti opias problemas ir skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
LPSA vadovas A. Cuzanauskas pasakojo konkrečias istorijas, su kuriomis susiduria tolimųjų reisų vairuotojai.
Blogos darbo sąlygos, ,,poilsis“ vilkike, higieninių sąlygų nebuvimas, darbdavių sukčiavimas žymint darbo ir poilsio laiką, SODROS sistemos „skylės“, socialinis dempingas ir daug kitų problemų – tai mūsų transporto sektoriaus realybė“, – kalbėjo A. Cuzanauskas, pridurdamas, kad džiugu matyti, kaip valstybės institucijos jau imasi veiksmų šioms problemoms spręsti.
Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė nurodė, kad daugiausia darbo ginčų transporto ir statybų sektoriuose. Įvardijo problemas, su kuriomis susiduria darbuotojai sprendžiant darbo ginčus: kalbos barjeras, teisinių žinių stoka, netinkami susitarimai, kuriuos sunku įrodyti, nedalyvavimas posėdžiuose, kai įmanoma sudaryti taikos sutartis.
Vilniaus arkivyskupijos Carito pagalbos patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukoms programos vadovė Angelė Lazauskienė siūlė susivienyti teisėsaugos institucijoms, profesinėms sąjungoms ir kitoms kritinėse situacijose padedančioms organizacijoms.
Tik susivieniję galime pasiekti geriausią rezultatą ir užkirsti kelią žmonių išnaudojimui“, – teigė ji.
VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ vadovė Kristina Mišinienė atkreipė dėmesį, kad darbinis išnaudojimas vis dažniau pastebimas, nagrinėjant prekyba žmonėmis atvejus. Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialinė darbuotoja Arūnė Bernatonytė pranešė, kad 2023 m. Lietuvoje užfiksuoti 2244 vaikų ir 658 suaugusių dingimo atvejai.
Dviejų dienų konferenciją vainikavo diskusija ,,Kas laukia Lietuvos transporto sektoriaus?“, kurioje dalyvavo Lietuvos socialdemokratų, Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai.
Projektą „Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas, siekiant efektyviau vykdyti darbo teisės įstatymus ir stiprinti kovą su nusikalstama veika, susijusia su darbo santykiais transporto sektoriuje“ (Nr. 2020/530717) vykdė LPSA kartu su partneriais: Norvegijos profesine sąjunga „Yrkestrafikkforbundet“, Norvegijos viešųjų kelių administracija, Norvegijos darbo inspekcija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos valstybine darbo inspekcija, VšĮ „Socialinis architektas“ ir Vilniaus pramonės ir verslo asociacija. Projektą finansavo Norvegijos agentūra „Innovation Norway“ pagal 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Socialinis dialogas – orus darbas“.
