- 72 metų vairuotojas maždaug 32 valandas beveik be pertraukos vairavo arba atliko kitus darbus.
- Ilgiausia jo pertrauka per šį laikotarpį truko vos dvi valandas, o vienu metu jis vairavo apie aštuonias valandas be reikiamos pertraukos.
- Vairuotojo kortelė tachografe nebuvo įdėta, tačiau policija duomenis nuskaityti galėjo iš paties įrenginio.
- Pareigūnai uždraudė tęsti kelionę ir pradėjo procedūras dėl nustatytų pažeidimų.
Policiją perspėjo kitas eismo dalyvis
Incidentas įvyko šeštadienį, rugpjūčio 29 dieną, apie 23.10 val. Hildesheimo greitkelių policija gavo pranešimą apie A7 pietų kryptimi važiuojantį vilkiką, kuris, anot pranešėjo, smarkiai vinguriavo kelyje. Pareigūnai sunkvežimį sustabdė „Harz West“ poilsio ir aptarnavimo aikštelėje netoli Seeseno. Vilkiku buvo gabenamas vaisių krovinys, o prie jo vairo sėdėjo 72 metų vyras iš Erfurto.
Patikrinimo metu policija nepastebėjo požymių, kad vairuotojo gebėjimas vairuoti būtų sutrikęs dėl alkoholio ar kitų akivaizdžių priežasčių. Vis dėlto tolesnis patikrinimas atskleidė gerokai rimtesnę problemą – darbo ir poilsio režimo pažeidimus.
Tachografas atskleidė apie 32 valandas beveik nenutrūkstamo darbo
Pareigūnai nustatė, kad vairuotojo kortelė į tachografą nebuvo įdėta. Tačiau paties tachografo atmintyje išsaugoti duomenys leido atkurti sunkvežimio naudojimo istoriją. Jie parodė, kad vairuotojas maždaug 32 valandas beveik be pertraukos vairavo arba atliko kitus su darbu susijusius veiksmus, tarp jų – krovinio pakrovimą ir iškrovimą.
Ilgiausia per visą šį laikotarpį užfiksuota pertrauka truko tik dvi valandas.
Be to, policija nustatė maždaug aštuonių valandų nepertraukiamo vairavimo laikotarpį. Tai gerokai viršija Europos Sąjungoje galiojančią taisyklę, pagal kurią po ne ilgesnio kaip 4,5 valandos vairavimo profesionalus vairuotojas turi daryti bent 45 minučių pertrauką.
Įprastomis sąlygomis kasdienis vairavimo laikas negali viršyti devynių valandų, nors tam tikromis savaitės dienomis jis gali būti pratęstas. Kasdieniam poilsiui paprastai turi būti skiriama mažiausiai 11 valandų. Įvertinę nustatytus pažeidimus, pareigūnai uždraudė vairuotojui tęsti kelionę ir pradėjo atitinkamas administracines procedūras.
Nuovargis išlieka viena svarbiausių profesinių vairuotojų rizikų
Vairavimo, pertraukų ir poilsio režimas nėra vien formalus reikalavimas. Šios taisyklės pirmiausia skirtos eismo saugumui, nes ilgai dirbant be pakankamo poilsio silpnėja dėmesys, lėtėja reakcija ir prastėja gebėjimas tinkamai vertinti situaciją kelyje.
Profesinių vairuotojų nuovargio problemos mastą anksčiau yra tyrusi Europos transporto darbuotojų federacija (ETF). Jos pateiktais duomenimis, daugiau kaip 60 proc. apklaustų sunkvežimių vairuotojų nurodė reguliariai vairuojantys būdami pavargę. Tarp autobusų vairuotojų tokių respondentų buvo 66 proc.
Federacijos duomenimis, užmigimą prie vairo yra patyręs maždaug kas trečias sunkvežimio vairuotojas ir kas ketvirtas autobuso vairuotojas.
ETF pabrėžia, kad nuovargį lemia ne tik individualūs vairuotojų sprendimai. Prie jo prisideda ilgos pamainos, nereguliarūs darbo grafikai, nepakankamas poilsio laikas, tinkamų sunkvežimių stovėjimo vietų trūkumas ir transporto grandinėse patiriamas spaudimas laikytis pristatymo terminų.
Važiavimas be kortelės tachografe problemos nepaslepia
A7 greitkelyje atliktas patikrinimas taip pat parodė, kad vairuotojo kortelės nebuvimas tachografe nebūtinai reiškia, jog pareigūnai negalės nustatyti transporto priemonės naudojimo režimo.
Šiuo atveju policija duomenis nuskaityti galėjo iš paties tachografo atminties. Pagal juos ir buvo nustatyti ilgi vairavimo bei darbo laikotarpiai.
Netinkamas veiklos registravimas gali apsunkinti konkretaus vairuotojo darbo grafiko atkūrimą, tačiau fiziologinės nuovargio rizikos jis nekeičia. Daugelį valandų trunkantis vairavimas, pakrovimo ar iškrovimo darbai ir nepakankamas poilsis organizmą veikia nepriklausomai nuo to, kaip veikla registruojama tachografe.
Už pažeidimus gali atsakyti ir vairuotojas, ir įmonė
Vokietijoje sankcijų už vairavimo bei poilsio režimo pažeidimus dydis priklauso nuo jų pobūdžio ir masto. Atsakomybė gali tekti ne tik pačiam vairuotojui, bet ir transporto įmonei.
Jeigu kasdienio vairavimo laikas viršijamas ne daugiau kaip viena valanda, vairuotojui gali būti skiriama 30 eurų bauda. Viršijus daugiau nei valandą, už kiekvieną pradėtą papildomą pusvalandį vairuotojui gali būti skiriama po 30 eurų, o įmonei – po 90 eurų.
Kai leidžiamas vairavimo laikas viršijamas daugiau kaip dviem valandomis, sankcijos gali siekti po 60 eurų vairuotojui ir po 180 eurų įmonei už kiekvieną pradėtą viršijimo pusvalandį.
Atskiros sankcijos numatytos ir už per trumpas privalomąsias pertraukas. Jeigu pertrauka sutrumpinama ne daugiau kaip 15 minučių, vairuotojui gali grėsti 30 eurų, o įmonei – 90 eurų bauda. Kai trūkstamas poilsio laikas viršija 15 minučių, už kiekvieną pradėtą 15 minučių laikotarpį sankcija gali siekti po 60 eurų vairuotojui ir po 180 eurų įmonei.
Baudos numatytos ir už nepakankamą kasdienį poilsį. Jei jis sutrumpinamas ne daugiau kaip viena valanda, vairuotojui gali būti skirta 30 eurų bauda. Esant didesniems pažeidimams, sankcijos didėja priklausomai nuo trūkstamo poilsio laiko.
Svarbu ir tai, kad per vieną patikrinimą nustatyti skirtingi pažeidimai gali būti vertinami atskirai, todėl galutinė baudų suma gali gerokai išaugti.
A7 kelyje sustabdyto vairuotojo atveju policija konkrečios galutinės sankcijos dydžio nepaskelbė. Tačiau dėl užfiksuotų vairavimo, darbo ir poilsio režimo pažeidimų jam tęsti kelionės nebuvo leista.
