“Amazon” ir “Uber” keičia logistikos sektorių Europoje. Tai faktas – kas ignoruos skaitmeninę revoliuciją, iškris iš rinkos

Vidutinis skaitymo laikas 6 minutės

Logistikos sektoriaus svarba visai ekonomikai yra labai didelė. Pasaulinė logistikos pramonė yra verta 8,1 trilijono JAV dolerių ir iki 2023 m. padvigubins savo vertę. Šiuo metu šį sektorių formuoja didžiausi ir sparčiausiai besivystantys žaidėjai, tokie kaip „Amazon“ ir „Uber“.

Jungtinėse Amerikos Valstijose logistikos sektorius sudaro 8 proc. metinio bendrojo vidaus produkto, Lietuvoje – apie 9 proc. “Didžiausia amerikiečių bendrovė „XPO Logistics Inc.“, 2017 m. pasiekė 4 mlrd. JAV dolerių grynųjų pajamų” – praneša prescout.com portalas.

Pagal Amerikos darbo statistikos biurą, (U.S. Bureau of labor Statistics) daugiau nei 5 mln. žmonių dirba transporto ir logistikos sektoriuje, o sunkvežimių vairuotojai čia sudaro apie 20 proc. darbo vietų.

Amerikos pramonė, panašiai kaip ir Europos, šiuo metu klesti, tačiau norėdama neatsilikti nuo dabartinio augimo, turi imtis konkrečių veiksmų. Siekiant patenkinti rinkos poreikius ir didinti efektyvumą tuo pačiu metu mažinant išlaidas ir poveikį aplinkai, operatoriai turi sutelkti dėmesį į inovacijas ir atsiverti dideliems pokyčiams.

Ne tik ilgametę patirtį turinčios įmonės, pvz., „UPS“ ar „FedEx“, kuria naujoviškus sprendimus. Taip pat nauji žaidėjai pramonėje – “Amazon” ir Uber – pradeda konkuruoti dėl rinkos dalies.

Skaitmeninė logistikos era pagal “Uber”

Sukūrus novatorišką keleivinio transporto modelį, „Uber“ panaudojo tą pačią koncepciją transporto srityje ir sukūrė naujas programėles: „UberRush“ ir „UberFreight“. Programėlės leidžia praleisti siuntėjų tarpininkavimą, dėl ko vežėjai gali uždirbti daugiau.

„UberFreight“ tai skaitmeninė platforma, jungianti vežėjus ir siuntėjus. Leidžia tiesiogiai palaikyti ryšius tarp šalių, užtikrinant didesnį lankstumą, mažesnes išlaidas ir didesnį efektyvumą.

Amerikos rinkoje ji pasirodė 2017 m. Bendrovė teigia, kad paskutiniame 2018 m. ketvirtyje ji turėjo 30 tūkst. aktyvių vartotojų, o „UberFreight“ programėlė buvo atsisiųsta daugiau nei 328 tūkst. kartų. Šių metų kovo mėn „UberFreight“ bendrovė pradėjo savo europietišką ekspansiją nuo Olandijos. Laikui bėgant bendrovė nori plėstis į kitas Europos dalis, nors iki šiol nėra išsamių duomenų apie investicijas Senajame žemyne.

„UberRush“ savo ruožtu tai programėlė, skirta „paskutinės mylios“ vežimams. Vartotojai, kaip laisvai samdomi darbuotojai, gali pristatyti siuntinius miestuose. Šiuo metu sprendimas veikia tik Niujorke, San Fransiske ir Čikagoje.

Kodėl „Amazon“ užsiėmė transportu?

„Amazon“ pradėjo žengti savo pirmuosius ir didelius žingsnius logistikos srityje, visų pirma tam, kad įgyti nepriklausomumą. Tai patvirtina „Amazon Flex“, „Seller Flex“ arba „Amazon Prime Air“ programos. Dėl didžiosios dalies logistikos procesų perėmimo, e-commerce milžinas galėjo sumažinti išlaidas ir tapti nepriklausomu nuo savo esamų logistikos paslaugų teikėjų.

Kaip skaitome prescout.com portale, įmonė žengia toliau ir nori pasiūlyti transporto paslaugas kitoms įmonėms. Artimiausiomis savaitėmis paslaugos bus aktyvuotos Los Andžele.

Bezoso kompanija pastatys taip pat centrą ir oro uostą, kuris aptarnaus „Amazon“ krovinines oro linijas. Linijos plėtra ne tik leis tapti nepriklausomu nuo transporto paslaugų užsakymo pas išorinius vežėjus, bet taip pat leis daug sutaupyti. Remiantis praėjusių metų pabaigoje pateiktais investicijų banko analitiko Morgano Stanlėjaus (Morgan Stanley) vertinimais, vien tik oro transporto perkėlimas į „Amazon Air“ gali sutaupyti iki 2 mlrd. JAV dolerių per metus.

Inovacijos – galutinis ir pagrindinis tikslas

Be skaitmeninių ir novatoriškų sprendimų įgyvendinimo, daugelis pramonės atstovų ilgalaikius  efektyvumo didinimui skirtus sprendimus mato automatizavime. Štai kodėl gerai žinomos kompanijos, tokios kaip „Uber“ ir „Amazon“, taip pat „Google“ ir „Tesla“, pradėjo kurti autonomines transporto priemones. Įmonė, kuri sugebės įvesti į rinką savaeigį sunkvežimį, turės didžiulį pranašumą. Ne tik sutaupys ,nepatirdama vairuotojų darbo išlaidų, bet taip pat personalo trūkumas neturės įtakos jos efektyvumui.

Siekiant plėtoti tokią technologiją, „Uber“ 2016 metais įsigijo „Otto“ – autonominių sunkvežimių gamintoją. Jau kurį laiką sunkvežimiai be vairuotojų (bandymo etape) pristato krovinius JAV Arizonos valstijoje. Tačiau norint visapusiškai įgyvendinti tokį sprendimą, būtini yra teisės aktų pakeitimai.

„Amazon“ pasirenka dronus. Pirmąjį drono prototipą Džefas Bezosas (Jeff Bezos), „Amazon“ vadovas, pristatė dar 2013 m. pabaigoje per TV interviu. Jau kelerius metus „Amazon“ pasiūloje yra „Prime Air“ paslauga, kurios dėka per 30 minučių, pristatomi yra 2,3 kg neviršijantys siuntiniai. “Pirmasis pristatymas klientui, kurį įvykdė „Amazon“ įmonei visiškai automatizuotas dronas, įvyko 2016 m. gruodžio mėnesį. Vyras iš Kembridžo, kuris užsakė „Fire TV Videostreaming Stick“ ir  kukurūzų spragėsių pakelį, gavo siuntinį vos per 13 minučių nuo užsakymo pateikimo.“ – pareiškė tada Džefas Bezosas „Twitter“ portale.

Be to, e-commerce milžinas nori patentuoti intermodalinį transportą, kuriame yra naudojami dronai. 2017 m. rugpjūčio mėn. jis pateikė paraišką JAV patentų biure. Pagal jį „intermodalinės transporto priemonės gali būti pakrautos daiktais ir skraidančia transporto priemone ir nukreiptos į vietas, kur yra žinoma ar numatoma šių daiktų paklausa (pvz., remiantis pirkimo istorija tam tikrame plote).“ Dronai pristatys krovinius iš traukinių, sunkvežimių, laivų ar kitų transporto priemonių, kuriose įrengtos specialios sistemos, leidžiančios vieną ar kelis krovinius pakrauti į droną ir jį paleisti. Ši sistema leis taip pat priimti skraidančią transporto priemonę važiavimo metu. 

Redakcijos komentaras

 

Tokių gigantų kaip „Amazon“ arba „Uber“ veiksmai aiškiai rodo, kad verslo modelio pokyčiai yra neišvengiami. Jei „Uber“ platforma buvo sėkmingai priimta keleivinio transporto rinkoje, tai situacijoje, kai transporto pramonei kyla problemų su ištekliais, krovinių vežimo „uberizacija“ arba prie dalijimosi ištekliais pagrįsto verslo modelio perėjimas tampa tik laiko klausimas. Įmonių, kurios to laiku nesupras ir nežengs pirmųjų žingsnių skaitmeninimo link, gali laukti tokių didelių žaidėjų kaip pvz., „Kodak“ likimas, kuris ignoravo skaitmeninę revoliuciją ir jos poveikį verslui. Tokio požiūrio rezultatu buvo paraiškos dėl įmonės bankroto pateikimas.

 

Nors technologijų lenktynės šiuo metu vyksta daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose, netrukus jos pasieks ir Senąjį žemyną, todėl verta suprasti, kas yra skaitmeninimas ir kaip jį panaudoti, kad ateinančiais metais turėti galimybę konkuruoti Europos transporto rinkoje.

Paantraštės