Daiktų internetas (DI, ang. „Internet of Things“ sut. IoT) tai unikalus pažangiais IT įrankiais vykdomas įrangos, transporto priemonių ir kitų objektų derinys. Atitinkami algoritmai registruoja ir prognozuoja įvykius ir teikia informaciją apie juos sujungtiems subjektams. DI vis dažniau naudojama ekonomikoje. Kur naudojamas daiktų internetas logistikoje ir transporte?
Remiantis „ MarketsandMarkets“ prognozėmis, artimiausiais metais DI rinkos vertė padidės ketvirtadaliu, pasiekdama 640 mlrd. JAV dolerių lygį („IHS Markit“ įvertinimai nurodo 20 mlrd. prie tinklo prijungtų įrenginių). Verslo naudą, sukurtą įgyvendinant DI sprendimus, jau pastebi prekyba, gamybos ir… transporto sektorius. Daugiausia tai apima sąnaudų optimizavimą, tiekimo grandinės supaprastinimą ir klientų įsigijimą.
DI technologija taikoma net ir ten, kur kartais jos net nepastebime. Pavyzdžiu tai gali būti sandėlio saugojimo erdvės valdymas. Prieinami vadinamieji išmanūs padėklai ir stelažai. Vis labiau paplitę aukšto saugojimo sandėliai, kur prekės automatizuotai perkeliamos su krautuvais-kranais.
Daiktų internetas suras krovinį
Informacijos apie turimą sandėliavimo plotą kartu su konkrečios prekės vietos nustatymo duomenimis, ir planuojamo pristatymo laiku (įskaitant realaus laiko duomenis, pvz., uždelsimą), naudojimas padeda efektyviai valdyti erdvę, pvz., logistikos centruose.
DI dėka galima lengvai ir greitai valdyti savo transporto priemonių parką ir padidinti saugumą. O tai reiškia pelną – DI sprendimų dėka, pvz., stebint vairuotojus, galima optimizuoti kuro sąnaudas, stebėti pavojingus manevrus vairavimo metu, padėti rasti automobilių stovėjimo aikštelę arba netgi suteikti klientui informaciją apie gabenamo krovinio buvimo vietą ir būklę.
DI naudojimo transporto srityje pavyzdys yra vadinamasis sumanūs, stebimi „SkyCell“ konteineriai. Jie yra ypač efektyvūs platinant biofarmacinius, tai yra jautrius temperatūros svyravimams, pH pokyčiams ir aplinkos taršai preparatus. Specialistai apskaičiavo, kad 2017 m. iš daugiau nei 13 milijardų JAV dolerių išleistų biofarmacinų preparatų transportui 40 proc. sumos buvo iššvaistyta dėl transportavimo klaidų.
Technologijų kompanija „SkyCell“ sukūrė šaldytuvus, kuriuose galite sekti net ir mažiausius parametrų nuokrypius. Visi „SkyCell“ konteineriai yra aprūpinti DI jutikliais, kurie jungiasi su duomenų debesimi. Paslaugos dėka galima nuotoliniu būdu stebėti ir imtis veiksmų kiekvieno konteinerio atžvilgiu, kad užtikrintumėte tuos pačius griežtus kokybės standartus visur, kur konteineriai duotu metu yra. Jie gali būti stebimi kiekvienoje šalyje, kiekviename žemyne. Programinė įranga leidžia stebėti parametrus, bet taip pat nurodo, ar konteineris yra tinkamoje būklėje.
Vykdant stebėjimą sukauptų duomenų rinkinys leidžia atlikti analizę ir konteinerių transportavimo maršrutų modeliavimą. Tai leidžia pašalinti vietas, kuriose yra didžiausias gabenimo grandinės sutrikimo pavojus.
Palaiko komplektavimą ir patalpinimą sandėlyje
DI technologiją taip pat naudoja vadinamos išmanios stelažų sistemos. Logistikos centre Aalen-Ebnate yra stelažai, kurie turi nuo trijų iki penkių nuoseklių sandėliavimo lygių (įrengti vienas virš kito). Kadangi padėklai ir juose saugomos medžiagos yra skirtingų matmenų (ilgis, plotis ir aukštis), juos kiekvieną kartą reikia matuoti ir pasverti. Atlikus kompiuterinę duomenų analizę, ritininių konvejerių sistema gabena prekes į sandėlį. Matmenys, taip pat bendras svoris, apibrėžia konkrečią prekių saugojimo vietą. Mobiliajame stelaže nurodytas koridorius atidaromas automatiškai.
Daiktų internetas visiškai kitaip taikomas automatizuotame automobilių gabenime „Volkswagen“ grupėje Volfsburge. Įspūdinga ir gerai žinoma konstrukcija yra vietinis transporto priemonių sandėlis. Automobiliai yra saugomi dviejuose apvaliuose bokštuose, kurių kiekvienas turi dvidešimt aukštų (apie 60 m aukščio) ir kute telpa keturi šimtai automobilių. Bokštai su gamykla sujungti su 700 metrų ilgio požeminiu tuneliu. Per ją nauji automobiliai pristatomi į parodą (7 km/val. greičiu) ir automatiškai patalpinami tinkamose vietose.
Kitas pavyzdys – pagalba komplektavime, pvz., „dcStreamMobile“ „ID Logistics“ bendrovėje. Kalbama apie integruotą sandėlio procesų stebėjimą, kuris palaiko valdymą ir kontroliuoja procedūras, visų pirma tas susijusias su užsakymų komplektavimu (ypač multikomplektavimą, „multi-order picking“), bet taip pat reguliuojantis prekių paruošimą platinti iš sandėlio į parduotuves.
„DcStreamMobile“ veikimas grindžiamas ruošiamų užsakymų registravimu internete naudojant šakiniuose keltuvuose esančias didelės skiriamosios gebos kameras. Gauti duomenys surenkami serveryje, o vaizdo medžiaga pažymėta prekės kodu, padėklų numeriu ir kliento pavadinimu. Todėl galima greitai surasti tinkamą įrašą, patikrinti, kaip vyko procesas, ir kodėl ir kur įvyko klaida. Medžiaga naudojama ne tik nagrinėjant skundus, bet ir leidžia pagerinti sandėlio išdėstymą ir veiklos procesų eigą.
Ateityje dar daugiau panaudojimų
Taip šiandien taikoma DI. O kaip bus ateityje? Taigi žinoma, kad DI grindžiamos technologijos bus naudojamos tarp kitko „platooninge“, Tai yra automatinių transporto grandinių kūrimui, kur atstumas tarp jų yra iš anksto nustatytas (važiuojanti transporto priemonių grupė pritaiko savo elgesį pagal pirmąją iš jų). Ekspertai teigia, kad situacija, kai tik viena transporto priemonė grandinėje turės vairuotoją, o likusios transporto priemonės kopijuos jo elgesį, yra sprendimas, kuris gali būti naudojamas jau neužilgo, po kokių kelių metų.
Įdomus yra su kurjerių paslaugomis susijęs, DI paremtas bendras „Volvo“, „Audi“, „Amazon“ ir „DHL“ projektas. Kalba apie galimybę pristatyti užsakytas prekes į klientų transporto priemonių bagažines. Bandymai buvo sėkmingi, kurjeris gali pats surasti konkrečią transporto priemonę ir netgi atidaryti bagažinę naudojant specialų skaitmeninį raktą. Dėl to greitai gali padidėti pristatymo efektyvumas (automobilio bagažinė yra kita vieta, kur galima palikti siuntą).
SkyCell nuotr.
