Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Per pastaruosius du dešimtmečius darbuotojų, turinčių vidurinį išsilavinimą, skaičius EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kuriai nuo 2018 m. priklauso ir Lietuva) šalyse sumažėjo beveik 11 proc. Automatizavimas ir pasaulinė veiklos ranga mažina paklausą jų darbui. O pasaulio krizės, tokios kaip COVID-19 pandemija, spartina darbo rinkos poliarizaciją, kur pralaimi “vidutiniai”.

Vis dar gausios, nors mažėjančios beveik kiekvienoje visuomenėje žmonių grupės, einančios pareigas, kurių užėmimui būtina turėti ne daugiau kaip vidurinį išsilavinimą,  apibrėžimas nėra paprastas. Anglų kalboje šios pareigos bendrai vadinamos yra „middle-skill jobs“, t. y. darbai, reikalaujantys vidutinių įgūdžių. Jie paprastai atliekami – nors ne visada taip yra – darbuotojų, kurie neturi aukštojo išsilavinimo.

Tiksliau tariant, moterų atveju tai sekretorės, padėjėjos, kasininkės, buhalterės, o vyrų –  vairuotojai, mašinų operatoriai, medicinos technikas, apdailos darbų rangovai, administracijos darbuotojai. Jų darbdaviai daugiausia yra pramonės ir paslaugų įmonės, taip pat įvairaus lygio viešojo ir vietinio lygio administracija.

Ekonominio klestėjimo laikais vidutinių įgūdžių reikalaujančių darbo vietų skaičius pasaulyje didėja, nors lėčiau nei užimtumo, kur būtinas žymiai aukštesnis išsilavinimas, atveju, arba atvirkščiai – ten, kur nereikalaujama jokio išsilavinimo. Krizės metu greičiausiai dingsta darbai, kuriems pakaks tik vidutinių įgūdžių. Taigi – kaip konstatuoja EBPO, remdamasi naujausia pasaulio darbo rinkos prognoze („Employment Outlook 2000“) – iš dešimtmečio į dešimtmetį tarp visų darbuotojų, žmonių, užimančių vidutinio profesinio pasirengimo reikalaujančias pareigas, dalis mažėja.

OECD Employment Outlook 2020 Worker Security and the COVID-19 Crisis

Ekonominės krizės poveikis darbuotojams

XX amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje, EBPO šalyse 1994–1996 metais, vidutinių kvalifikacijų reikalaujančiuose darbo vietose – remiantis šios organizacijos darbo srities specialistų skaičiavimais – įdarbintų buvo vidutiniškai 42,3 proc. visų darbuotojų. Iki XXI amžiaus antrojo dešimtmečio vidurio (2016–2018 m.) jų dalis bendrame užimtume sumažėjo maždaug ketvirtadaliu – iki 31,5 proc.

Europos Sąjungos šalyse „vidutinių“ darbuotojų dalis labiausiai sumažėjo Liuksemburge, kur tokių darbo vietų skaičius per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 46,5 iki 19,5 proc. Šalys, kuriose vidutinių įgūdžių reikalaujančių darbo vietų skaičius taip pat gana greitai mažėja, tai: Slovėnija (užimtumo sumažėjimas nuo 50,2 proc. 1994–1996 m. iki 34,6 proc. 2016–2018 m.), Portugalija (sumažėjimas nuo 49,3 iki 33,7 proc.) ir Graikija (nuo 53,5 iki 37,9 proc.).

EBPO ekspertų skaičiavimai rodo, kad spartėjantis asmenų, einančių vidutinių kvalifikacijų reikalaujančias pareigas, užimtumo mažėjimas įvyko per 2008 m. pasaulinę finansų krizę. Ryškiausiu pavyzdžiu yra Graikija, kur ekonominė krizė labiausiai paveikė darbuotojus, užimančius vidutines pozicijas šalies užimtumo struktūroje.

Kas atsitinka darbuotojams, netekusiems darbo dėl technologinių pokyčių, gamybos perkėlimo ten, kur ji pigesnė, taip pat dėl ekonominių krizių? EBPO surinkti duomenys rodo, kad beveik pusė jų (2015–2017 m. – 47,6 proc.) visiškai praranda darbą ir didina bedarbių skaičių. Dažniausiai taip atsitinka Suomijoje (76,2 proc. praradusių ir paliekančių darbą šio amžiaus antrojo dešimtmečio viduryje). Nedaug geriau šiuo atžvilgiu yra Prancūzijoje: 68,4 proc. žmonių, kurie palieka darbo rinką šioje užimtumo kategorijoje, tampa bedarbiais. Slovėnijoje – šiek tiek mažiau – 68,0 proc.

Maždaug trečdaliui (35,6 proc.) vidutinio personalo darbuotojų, atsisveikinusių su ankstesne darbo vieta 2015–2017 m., pavyko rasti naują, jų kvalifikacijas atitinkantį darbą. Toks palyginti mažiausiai stresą keliantis darbo pakeitimas pavyko ypač Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje, kur tikimybė susirasti naują, panašų darbą buvo didesnė nei 40 proc. Virš 8 procentų žmonių, kurie praranda darbą EBPO šalyse, nusprendė imtis darbo, žemiau turimų kvalifikacijų. Šiuo atveju pirmauja Šiaurės Europos šalys, o tai teigiamai įrodo lankstų vietinės visuomenės požiūrį į atliekamo darbo rūšį.

Žmonių, atliekančių “middle-skill jobs” nebūtinai turi laukti tiktai profesinė ir socialinė degradacija. EBPO ekspertai atkreipė dėmesį į didelę grupę (8,2 proc. 2015–2017 m.) žmonių, kurie dėka atliktų studijų ar aukštesniojo profesinio išsilavinimo žymiai pagerino savo galimybes gauti geresnį ir geriau apmokamą darbą. Šiuo atžvilgiu ypač giriama Didžioji Britanija, kur net 18,6 proc. išeinančių iš darbo vidutinių kvalifikacijų darbuotojų neprarasdavo darbo, o priešingai – buvo paaukštinti aukštesnių įgūdžių dėka. Kvalifikacijos sėkmingai keliamos taip pat Švedijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje, kur ši dalis viršija 10 proc.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros