TransInfo

Fot: MB

Draudimas nakvoti kabinose nėra toks baisus, arba kaip sektorius tvarkosi su draudimais

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės
|

13.10.2017

Tą akimirką, kai Vokietijoje įsigaliojo draudimas leisti 45 valandų poilsio laikotarpius kabinoje, vežėjus apėmė siaubas. Nieko keisto, juk tai nemaža kliūtis ir dar viena bendrovėms tenkanti finansinė prievolė. Tačiau paaiškėjo, kad jei labai nori, jokie sunkumai nėra per dideli – sektorius gali susitvarkyti su bet kuria problema. Sužinokime, kokiu būdu.

Partnerių parama

Neseniai „Linava“ pradėjo bendradarbiauti su turistine bendrove „West Express“. Pagal tarp šalių sudarytą susitarimą, „West Express“ siūlo sąjungai priklausantiems vairuotojams nakvynę specialiomis sąlygomis.

Panašu, kad tokio tipo parama, tai puiki mintis. „West Express“ siūlomos kainos yra kur kas mažesnės, be to, nakvynės siūlomos šalia greitkelių esančiuose viešbučiuose. Rezervacijos sistema yra sujungta su Google Maps, o tai reiškia, kad vairuotojas gali lengvai pasirinkti sau tinkamą vietą, pvz.: esančią arčiausiai jo trasos.

Nakvynė perpildytuose viešbučiuose

Praėjus mažiau nei dviem mėnesiams nuo gegužę įsigaliojusio draudimo, Austrijos bendrovė „Asfinag“ taip pat pasiūlė tam tikrą sprendimą. Tai buvo viešbučių, kuriuose vairuotojai galėtų leisti 45 valandų pertrauką Vokietijoje, tinklo projektas.

Tiesa, šis sumanymas nebuvo vykęs, kadangi viešbučiuose būtų mažai vietos, kambariuose planuota įrengti dviaukštes lovas.

Pagal projektą miegamosios patalpos atrodė labiau panašios į areštinę, nei į miegamąjį.

Vis dėlto, sprendimas buvo išradingas ir kažkokiu būdu būtų padėjęs išspręsti nakvynės vietų trūkumo šalia saugomų stovėjimo aikštelių problemą.

Geriau pas kaimynus

Patys vairuotojai taip pat rado būdą, kaip apeiti draudimą, nors ne kiekvienas iš jų gali juo pasinaudoti. Omenyje turimas būdas, kai vairuotojai nakčiai išvažiuoja iš Vokietijos teritorijos ir jau teisėtai leidžia naktį kabinoje kurioje nors pasienio stovėjimo aikštelėje.

Stebėtina, tačiau ši praktika yra taikoma gana dažnai. Vienintelis tokio sprendimo minusas – ne kiekvienas vairuotojas gali sau tai leisti. Jei draudimas galiotų mažoje valstybėje, tokioje kaip Liuksemburgas ar Estija, situacija atrodytų kitaip.

Svarbiausia – planavimas

Vis dėlto, nepaisant visų aukščiau aprašytų sprendimų, geriausia yra planuoti trasas tokiu būdu, kad savaitinio poilsio laikotarpių už gimtosios valstybės ribų būtų kuo mažiau.

Šiam tikslui pasiekti pakanka naudoti sistemą 3/1 (3 savaitės darbo ir 1 savaitė namuose). Pagal teisės aktų reguliavimą vairuotojas per 3 savaites trunkantį reisą gali turėti tik sutrumpinto poilsio laikotarpius.

Tai reiškia, kad vežėjas neprivalo užtikrinti, kad toks vairuotojas nakvotų ne vilkiko kabinoje.

Darbas transporto sektoriuje tai nuolatinis išradingumo ir kantrybės išbandymas bei nuolatiniai iššūkiai. Geriausias to įrodymas – draudimai nakvoti kabinoje ir kiti panašaus tipo draudimai bei minimalaus atlyginimo mokėjimo taisyklės.

Nesvarbu, kokios absurdiškos idėjos ateis į galvą valdžios atstovams, vežėjas visada ras išeitį iš sudėtingos situacijos.

O Jūs ar turite kokių nors įdomių sprendimų, kuriais norėtumėte pasidalinti?

Paantraštės