Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

ES planas atstatyti COVID-19 viruso nusiaubtą ekonomiką yra paremtas dviem šulais: ekologišku ir skaitmeninimo, kurie, kaip buvo spėjama, turės pagrindinę reikšmę naujos Europos kartos gerovei ir atsparumui ekonomikos sukrėtimams.

Europos Komisija 2020 m. gegužės 27 d. pristatė ilgai lauktą pandeminį ekonomikos atstatymo plano projektą, numatantį ES narių bendrą įsiskolinimą siekiantį 750 mlrd. Eur. „Nauja ES karta” – toks projekto oficialus pavadinimas, – tai prancūzų ir vokiečių iniciatyvos, sukurtos gegužės 18-ąją, nutraukusios įsiskolinimo tabu bendrijos lygmenyje siekiant atgaivinti ES ekonomiką, praplėtimas.

Tačiau tokiam finansavimo būdui priešinasi vadinamasis „taupusis ketvertukas” (Austrija, Danija, Švedija, Olandija), todėl įgyvendinimo kelias dar tolimas. Europos Komisija turėtų išleisti obligacijas, garantuojamas valstybių narių įmokomis iki septynerių metų Bendrijos biudžeto.

Svarbu tai, kad planas būtų vykdomas nepriklausomai nuo biudžeto paketo 2020-2027 metams, o kumuliacinė abiejų vertė sieks 1850 mlrd. Eur (palyginimui: praėjęs „septynmetis” siekė 1082,5 mlrd. Eur). Skolos grąžinimas būtų paskirstytas 30-čiai metų, pradedant nuo 2028 m. ir vykdomas savo lėšomis surinktomis iš anglies dioksido ribos mokesčio, oro ir jūrų transporto išmetamųjų teršalų prekybos sistemos įtraukimo, o taip pat naujų apmokestinimo susijusio su skaitmeninimo spartinimu, formų.

Nauja ES karta

„Nauja ES karta”, kaip investicijų planas, turi du pagrindinius adresatus: įmones ir investuotojus.

  1. Įmonės – kuriant suderintas strategijas

Europos Komisija vertina, kad vertės grandinėms atstatyti prireiks ketvirčio amžiaus. Dėl to yra prielaida, kad klimato neutralumą bus įmanoma pasiekti 2050 m. Bendroji rinka, kuri visą laiką išlieka svarbiausias ES bruožas, bus priemonė standartizuoti vertės grandinėse taikomus standartus.

Tačiau šito nepakaks. Norint pereiti prie klimato atžvilgiu neutralios žiedinės ekonomikos, reikia visapusiškai sutelkti pramonės sektorių. ES pramonei reikia klimato ir išteklių srities pionierių, kurie parengtų pirmuosius komercinius pažangių technologijų pritaikymus, pvz., nulinės emisijos plieno gamyba. Svarbiausios investavimo sritys apims gryną vandenilį (kuris yra alternatyva gamtinėms dujoms), kuro elementus ir kitą alternatyvų kurą, energijos sandėliavimą bei sugaudymą, saugojimą ir CO2 atliekų šalinimą.

  1. Investuotojai – kalbant apie kapitalo investavimą į ekologiškus projektus.

Europos rėmimo priemonės padės kurti Europos visuomenės-ekonomikos tikrovę ateinantiems dešimtmečiams, bet jų pačių nepakaks, panašiai, kaip nepakaks atskirų šalių vyriausybių veiklos norint susidoroti su šiuo iššūkiu savarankiškai. Ypatingą reikšmę ekologinės (žaliosios) pertvarkos finansavimui turės smulkus privatus verslas.

Pirmoji ir svarbiausia valdančiųjų užduotis yra sukurti impulsus skatinančius tą verslą investuoti remiantis darnaus vystymosi logika. Todėl Europos Komisija skatins naujas bendradarbiavimo su pramone formas, išnaudojančias specialiai nukreiptą ir pakankamai greitą viešąją pagalbą. Visų pirma tai bus aljansai, skirti sutelkti viešuosius (pooling) ir privačius išteklius bei kurti naujas vertybių grandines. Nuo to, ar pavyks nukreipti kapitalo srautus ekologiškoms (žaliosioms) investicijoms, priklausys visos dekarbonizacijos projekto sėkmė. Ilgainiui ES įmonėms turėtų būti naudinga stipri ir integruota bendroji antrinių žaliavų ir šalutinių produktų rinka.

Aljansas dėl Ekologiško (žaliojo) atstatymo

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta anksčiau, reikia pabrėžti, kad vadinamasis Aljansas dėl Ekologiško atstatymo įgauna realią formą. Prancūzų eurodeputato, Europos Parlamento aplinkos ir visuomenės sveikatos komiteto pirmininko Pascal Canfin iniciatyva pritraukė jau 50-ies banko ir draudimų sektoriaus bendrovių pirmininkus – tame tokius milžinus kaip antai AXA, Allianz, BNP Paribas, Nordea ir Santander. Signatarai deklaravo investicinę paramą veikloms susijusioms su klimato neutralumo pasiekimu iki 2050 m.: pastatų energetiniam modernizavimui,  netaršaus susisiekimo plėtrai bei energijos iš atnaujinamų energijos šaltinių generavimui ir sandėliavimui.

Europos Komisijos planas yra taip sukonstruotas, kad galima būtų iškepti du kepsnius ant vienos ugnies. Ekologiškas pertvarkymas ir skaitmeninis pertvarkymas ES darbotvarkėje egzistuoja jau labai seniai. Jie veikia kartu, nes Žaliosios tvarkos tikslų negalima pasiekti neišnaudojus skaitmeninimo transformacijos potencialo. Jeigu apsiribotume tik ekonomikos paskata, neatsižvelgdami į klimato aspektą, tuoj pat padidėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, o komisija būtent šito nori išvengti.  COVID-19 pandemija, priversdama investuoti tam, kad paskatinti ekonomiką, suteikė stiprų impulsą abiejų pertvarkymų įgyvendinimui.

ES įmonės turėtų patirti ilgalaikę naudą iš stiprios ir integruotos antrinių žaliavų ir šalutinių produktų rinkos.

Tai, kad visame pasaulyje ES daro pažangą mažindama šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ekspertai priskiria ne tiek taršos leidimų prekybos sistemai (ES ETS), kiek intensyviam atsinaujinančių energijos šaltinių plėtojimui. Įvedant CO2 išmetimo mokesčius buvo siekiama paskatinti modernizuoti daug energijos ir išteklių reikalaujančius pramonės sektorius. Tuo tarpu, nors CO2 išmetimui įgaliojimų kainos nuo 2018 m. didėja, tai visgi vyksta tai nepakankamai, nes pramonė linkusi mokėti didesnes baudas nei įvykdyti esminius technologinius pakitimus. Šia prasme impulsas, kurį padarė COVID-19, sukūrė ypatingą progą tai pakeisti.

Aplinkosaugos taisyklių poveikis

Jei kalbama apie ekologiją ir klimato apsaugą, Europos sąjunga šiuo atžvilgiu yra unikali. Bendrijos šalys yra vienintelės pasaulyje, parodančios tokius ambicingus siekius darnios plėtros atžvilgiu. Tačiau šis kardas yra dviašmenis. Griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų pasėkmė bus tai, kad teršalų išmetimas vyks kitur: gamyba vyks už ES ribų ir bus keičiamos ES prekės importuotomis, kurių gamyba bus pigesnė, nes joms nebus taikomi išmetamųjų teršalų apribojimai.

Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (pasaulinio lygio teršalų išmetimo) pasirašė 195 šalys, bet tik ES nariai sąžiningai vykdo jo nuostatas. Jei tokia situacija tęsis ir likusi pasaulio dalis neis ES pėdomis, Europos Komisija, siekdama apginti savo konkurencingumą tarptautinėje prekyboje, stengsis sukurti mechanizmą, kuris pritaikytų kainas pasienyje, įskaitant CO2 išmetimą tam tikruose sektoriuose. Tuomet tikslas bus pasiektas: importuojamų gaminių kainos atspindės jų gamybos proceso metu išmetamų teršalų kiekį, tačiau už tai daugiau užmokės konsumentai.

Žiedinė ekonomika reikalauja pakeisti požiūrį į gamtos išteklių naudojimą ir ekonomikos funkcionavimą.  Viena vertus, mes susiduriame su klestėjimu, vadinamu dalijimosi ekonomika, t.y. verslo modelis, pagrįstas dalijimusi prekėmis ir paslaugomis. Šią tendenciją skatins Briuselis, o prekių ženklų, tokių kaip „Airbnb“ ir „Uber“, komercinės sėkmės istorijos bus tam palankios, juolab, kad Europos novatoriai vis tiek atsilieka nuo Silicio slėnio. Kita vertus, Sąjungos pramonėje vis dar vyrauja linijinė išteklių vartojimo pramonė, kurioje žaliavos yra išgaunamos, parduodamos ir perdirbamos į prekes, o galutinai šalinamos kaip atliekos ar išmetamieji teršalai. Vos 12 proc. medžiagų naudojamų ES pramonėje gaunamos perdirbant atliekas.

Jeigu tikslas bus pasiektas, tai importuojamų gaminių kainos atspindės išmetamųjų teršalų susijusių su tų produktų pagaminimu kiekį, o už tai daugiau užmokės konsumentai.

Ekonomikai pereinant į naujas vėžes sustiprės vadinamojo nuvertintojo turto atsiradimas (ang. stranded assets), t.y. natūraliųjų išteklių, infrastruktūros elementų, o net ir ištisų pramonės sektorių, kurie greitai praranda savo vertę diegdami naujas technologijas ir nutraukdami energijos gamybą iš iškastinio kuro.

Artimiausiu laiku didžiausia problema bus būtent užkirsti kelią jo didėjimui. Pavojus liečia visų pirma iškastinio kuro eksploatavimą ir valstybes, kurių gyvavimas priklauso nuo jo eksporto arba importo. Netiesiogiai, tai sukels kaskadinį poveikį, kasybos turto nusidėvėjimas palies taip pat išvestinių paslaugų sektorius kitose šalyse. Net ir vienos ar kitos valstybės užsispyrimas išlaikant status quo neįstengs jos apsaugoti nuo ekonominių pasekmių naujų klimato ir technologijų standartų pasaulinėse rinkose.

Novatoriški sprendimai

Tikslus nurodytus Paryžiaus susitarime galima pasiekti tik taikant novatoriškus sprendimus: dirbtinį intelektą, 5G, Daiktų internetą ir edge computing (paskirstytų IT išteklių architektūra, kurioje duomenų perdirbimas vyksta galiniuose įrenginiuose arba betarpiškai šalia jų, vengiant siuntimo į  debesų kompiuteriją, – tai sumažina reikalaujamą pralaidumą ir leidžia analizuoti duomenis beveik realiuoju laiku). Pats CO2 teršalų ribojimas yra nepakankamas. Ir būtent čia atsiskleidžia skaitmeninės transformacijos vaidmuo.

Elektroninis gaminio pasas, t.y. intelektuali programa kaip informacijos šaltinis apie gaminio kilmę, jo sudėtį, remonto galimybes ir išmontavimą bei tai, ką reikia su juo daryti baigus eksploatavimą.

Kelias link klimato atšilimo stabdymo veda ne per griežtų reglamentų kūrimą, bet būtent diegiant energijos vartojimo efektyvumą skatinančias technologijas. Tiesa, nugirdę apie technologijas, dažniausiai galvojame apie galingus procesus revoliucionuojančius pramonę, tačiau ne mažiau svarbios yra intelektualiosios programos integruojančios visą eilę funkcionalumų. Puikus pavyzdys būtų – nes vis dar tai yra tik ateities giesmė – elektroninis gaminio pasas – informacijos šaltinis apie gaminio kilmę, jo sudėtį, remonto galimybes ir išmontavimą bei apie tai, ką reikia su juo daryti baigus eksploatavimą.

Makro srautai programoms

„Naujos ES kartos” vykdymas tęsis 4 metus (2021–2024), o tam skirta suma sieks 750 mlrd. Eur ir bus paskirstyta keliais makro srautais. Didžiausias jų, vadinamas Atstatymo ir atsparumo stiprinimo priemone siekia 560 mlrd. Eur, tame 310 mlrd. Eur – tiesioginiais pervedimais į valstybinius biudžetus ir 250 mlrd. eurų – paskolų forma. Be to, dėmesį patraukia programa „Europos horizontas”, kuriai skirta 94,4 mlrd. eurų. Tai pavyzdinė mokslinių tyrimų ir plėtros priemonė sveikatos, atsparumo, ekologinių ir skaitmeninių transformacijų srityje, penkis kartus sustiprinta iki 40 mlrd. eurų fondu, skirtu Teisingai transformacijai. Parama bus prieinama visoms šalims narėms, bet skirtinga apimtimi, atsižvelgiant į pagrįstų poreikių mastą.

ES šalys turės gana didelę autonomiją išlaidų atžvilgiu. Komisija siūlo atsižvelgti į šalies energetinius-klimato planus (NECP) bei priimti primum non nocere taisyklę viešojo sektoriaus investicijose, kurios jau vykdomos. Dėl to, tam tikrų šalių vyriausybės pristatys krašto investicijų ir reformų planus ateinantiems metams, kurie turėtų būti finansuojami Atstatymo ir atsparumo stiprinimo priemonės lėšomis. Europos Komisija jas įvertins pagal konkurencingumą, atsparumą ekonomikos ir visuomenės sukrėtimams bei ekologinei ir skaitmeninimo transformacijai. Bendras šalies finansavimas nebus būtinas.

750 mlrd. Eur skirtų „Nauja ES karta” programai bus panaudota visų pirma Atstatymo ir atsparumo stiprinimo priemonei bei „Europos horizontas” projektui.

Lėšų panaudojimas bus stebimas pagal vadinamojo Europos semestro procedūrą (kasmet komisija vykdys išsamią visų šalies planų, susijusių su biudžetu ir reformomis, analizę, o vėliau pristatys nurodymus kitiems mėnesiams), pridedant prie bendrų makroekonominių kriterijų, esančių ES narių dialogo pagrindu, visą eilę darnaus vystymosi tikslų plėtros rodiklių.

Needpix/free domain nuotr.

Straipsnio autorė: Gražina Slešinska, politinių procesų ir makroekonomikos specialistė.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros