Eismas Naujajame Šilko kelyje padidėjo, bet deja ne į Europą. Tačiau yra vilties, kad bus geriau

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Vežėjų ir siuntėjų nuogąstavimai nepasitvirtino – nepaisant nestabiliausios tarptautinio transporto situacijos, pernai krovinių srautas Naujajame Šilko kelyje padidėjo 9 proc. palyginti su praėjusiais metais, o 10 proc. palyginti su 2020 m. Tačiau koridoriai į ES smarkiai sumažėjo.

Eismas Naujajame Šilko kelyje padidėjo, bet deja ne į Europą. Tačiau yra vilties, kad bus geriau
Trans.INFO nuotr.

„China National Railway Group“ sausį paskelbtais duomenimis, Eurazijos maršrutais vystančių prekinių traukinių skaičius pernai pasiekė rekordinį 16 tūkst. skaičių. Iš viso Naujojo Šilko kelio koridoriais buvo gabenama 1,6 mln. TEU. Priešpandeminiu laikotarpiu staigiai išaugus gabenamų krovinių kiekiui, geležinkelių eismo iš Kinijos didėjimo tendencija įžengė į lėto, bet stabilaus augimo laikotarpį.

Tačiau optimistiški duomenys liečia visą Eurazijos eismą, taigi ir traukinius, siunčiamus į šalis nepriklausančias Europos Sąjungai. Į statistiką taip pat įtraukti traukiniai, kurie buvo siunčiami Naujojo Šilko kelio koridoriais į Rusiją, nes Kinija Federaciją traktuoja kaip Europos valstybę.

Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą įvestos sankcijos didžiausią poveikį turėjo oro ir kelių transportui, o mažiau jūrų ir geležinkelių transportui. Todėl rinka sugebėjo padidinti geležinkelių transportą, nepaisant vis dar tebevykstančios pandemijos ir karo Ukrainoje.

Krovinių vežime minusas, prekyboje – augimas

Europos maršrutuose rinkoje vyksta reikšmingi pokyčiai, tai matyti iš ERAI (Kazachstano, Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių holdingo sukurtas  konteinerių tarifų indeksas Naujajam Šilko keliui) duomenų. Pagal juos, transportas tarp Kinijos ir Europos Sąjungos šalių (abiem kryptimis) sumažėjo per 38 proc. palyginti su 2021 m. (nuo 618 180 TEU iki 386 374 TEU).

Prekių srautas į Europą sumažėjo nuo 409 458 TEU 2021 metais iki 262 194 TEU pernai (-36 proc.). Pervežamų krovinių apimtys iš Europos Sąjungos į Kiniją sumažėjo panašiai, – 35 proc., t. y. nuo 124 098 TEU iki 208 722 TEU.

Krovinių apimties sumažėjusią lėmė sankcijų Rusijai eskalavimas, pasaulinė energetikos ir gamybos krizė bei Kinijoje galiojantys apribojimai dėl išaugusio COVID-19 atvejų skaičiaus. Rinka dar neatsigavo po pandemijos ir patyrė dar vieną sukrėtimą, kurį sukėlė karas Ukrainoje.

Tačiau prekybos padėtis nė kiek nepablogėjo. Dėl didelės paklausos užsienyje Kinijos prekybos perteklius praėjusiais metais pasiekė rekordinį lygį. Šalies eksportas 2022 m. paaugo 7 proc. iki 3,59 bilijono JAV dolerių, o importas – 1,1 proc. iki 2,72 bilijono dolerių

Bendros pastangos tobulėti

Ne mažiau svarbu ir tai, kad Europos ir Kinijos santykiai gerėja, abi šalys išreiškia norą glaudžiau bendradarbiauti ir palikti erdvės tolesnei Naujojo Šilko kelio plėtrai, net ir alternatyvių krypčių plėtros atžvilgiu. Kinija sušvelninusi COVID-19 politiką gali dar labiau padidinti krovinių srautą. Neseniai kinai panaikino apribojimus sausame Khorgos uoste, kuriame pernai perkrauta 7 tūkst. traukinių į ES šalis.

Prie padėties gerinimo prisideda ir Kazachstanas. Praėjusiais metais vyriausybė išplėtė geležinkelių ir perkrovimo infrastruktūrą uoste, taip pat padidino konteinerių terminalo pajėgumus. Kazachstane pradėta eksploatuoti naują 1435 mm pločio bėgių rinkinį. Dėl šios priežasties šios šalies ir Kinijos pasienyje esantis terminalas gali aptarnauti daugiau tranzitinių traukinių – nuo ​​10 iki 20 junginių per dieną.

Taip pat vyksta darbai diegiant skaitmeninį transporto koridorių, kuriame traukiniams su konteineriais nebereikės sustoti atlikti muitinės procedūrų ar naudotis popierine dokumentacija. Naujoji prekių paskirstymo optimizavimo sistema netrukus bus išbandyta prie Kazachstano sienų.

Populiariausi
komentarai
0 komentarai
Naudotojas pašalintas
Populiariausi