Eismo įvykis užsienyje: kada ginčą su draudiku galima spręsti Lietuvoje?

Draudiko atstovas negarantuoja greito žalos atlyginimo

Tarptautinius pervežimus vykdančios įmonės po eismo įvykio užsienyje gali susidurti ne tik su transporto priemonės ar krovinio gelbėjimo rūpesčiais. Sunkumų kyla ir vėliau, kai patirtus nuostolius reikia susigrąžinti iš kitoje ES valstybėje veikiančios draudimo bendrovės.

Nors draudikai kitose valstybėse narėse turi žalų administravimo atstovus, jų buvimas savaime neužtikrina greito ir visiško nuostolių atlyginimo. Pasak J. Sakalausko, pasitaiko atvejų, kai draudikas ar jo atstovas ilgai nepriima sprendimo, nesutinka atlyginti visų nuostolių, prašo papildomų dokumentų arba kitaip vertina įvykio aplinkybes.

Vežėjui tai gali reikšti ilgai neatlygintas transporto priemonės ir krovinio gelbėjimo ar eismo įvykio vietos sutvarkymo išlaidas. Įmonės veiklos sutrikimai gali sukelti ir papildomų nuostolių dėl prastovų bei negautų pajamų.

Verslui svarbiausia suprasti, kad kitos valstybės draudiko sprendimas nėra paskutinis taškas. Jeigu atsakingas draudikas nepagrįstai atsisako atlyginti visus nuostolius arba žalos administravimas užsitęsia itin ilgai, reikia įvertinti, ar toliau susirašinėti su draudiku, ar vis tik savo teises apginti teisme“, – sako J. Sakalauskas.

Eismo įvykis užsienyje nebūtinai reiškia bylą užsienyje

Viena svarbiausių ES motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistemos garantijų – galimybė nukentėjusiam asmeniui pareikšti tiesioginį ieškinį atsakingo asmens draudikui savo valstybės teisme.

Kaip nurodoma pateiktoje teisininko medžiagoje, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad eismo įvykyje nukentėjęs asmuo, kai tenkinamos tam reikalingos sąlygos, gali tiesiogiai kreiptis į atsakingo asmens draudiką savo gyvenamosios vietos valstybės teisme.

Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas taip pat numato, kad Lietuvoje nuolat gyvenantis nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę prieš kitos ES valstybės narės atsakingą draudiką pradėti teismo procesą Lietuvoje.

Verslo atveju jurisdikcija turi būti vertinama individualiai. Pasak J. Sakalausko, reikia atsižvelgti į įmonės buveinę, transporto priemonės registracijos vietą, atsakingo draudiko veiklos vietą ir kitus konkrečios bylos aspektus.

Vežėjui, kurio transportas nuolat juda po skirtingas Europos valstybes, galimybė ginčą spręsti Lietuvoje yra labai reikšminga. Užuot organizavus procesą kitoje šalyje, ieškojus vietos teisininkų ir sprendus kalbos bei procesinius klausimus, pirmiausia verta įvertinti, ar konkretus ginčas negali būti nagrinėjamas Lietuvos teisme“, – pažymi advokatas.

Draudiko atstovas gali priimti ir teismo dokumentus

Kitos ES valstybės draudiko atstovas pretenzijoms dėl žalos nagrinėti Lietuvoje nėra vien kontaktinis asmuo, kuriam persiunčiami dokumentai. Jis skiriamas žalos administravimo ir išmokos mokėjimo funkcijoms draudiko vardu atlikti.

Pasak J. Sakalausko, ES Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad žalų sureguliavimo atstovo įgaliojimai apima ir pareigą priimti teismo procesinius dokumentus, reikalingus procesui dėl žalos atlyginimo nukentėjusio asmens nuolatinės gyvenamosios ar buveinės vietos teisme pradėti.

Advokato teigimu, tai palengvina nukentėjusio asmens padėtį ir gali pagreitinti procesą: užsienio draudiką apie pradėtą bylą galima informuoti įteikiant ieškinį ir teismo dokumentus jo atstovui. Taip pat gali sumažėti dokumentų vertimo ir siuntimo į kitą valstybę išlaidos.

Kada verta įvertinti teisminę perspektyvą?

J. Sakalauskas viena dažnesnių klaidų vadina pernelyg ilgą laukimą tikintis, kad draudikas pakeis poziciją vien tęsiant susirašinėjimą.

Jo teigimu, jeigu draudikas atsisako atlyginti pagrįstus nuostolius, siūlo akivaizdžiai per mažą išmoką arba ilgai vilkina žalos administravimą, verta įvertinti galimybę ginčą spręsti teisme. Advokatas nurodo, kad jo praktikoje aiškiai suformuluotas teisminis reikalavimas neretai pakeičia derybų eigą ir paskatina priimti sprendimą dėl išmokos.

Todėl nuo pat pradžių svarbu rinkti ne tik eismo įvykio, bet ir visų patirtų nuostolių įrodymus: policijos ar kitus įvykio dokumentus, nuotraukas, remonto sąmatas ir sąskaitas, transportavimo bei saugojimo išlaidų dokumentus, susirašinėjimą su draudiku.

Vežėjams papildomai svarbūs dokumentai, pagrindžiantys transporto priemonės prastovą ir kitus tiesiogiai dėl įvykio atsiradusius nuostolius.

Vien patirtos išlaidos savaime nereiškia, kad visa jų suma bus priteista. Atlygintinos žalos apimtis priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir taikytinos teisės.

Galimybę kreiptis Lietuvoje verta patikrinti

Pasak J. Sakalausko, ginčas su kitos Europos šalies draudiku nukentėjusiam asmeniui gali atrodyti sunkiai išsprendžiamas dėl kalbos ir proceso užsienyje. Tačiau ES reguliavimas numato galimybes ginti savo teises gyvenamosios ar buveinės vietos valstybėje, kai tenkinamos teisinės sąlygos.

Advokatas rekomenduoja vežėjams tinkamai apskaičiuoti visą žalą, pagrįsti ją dokumentais ir įvertinti draudiko argumentus. Jeigu sprendimas vilkinamas, nesilaikoma išmokos mokėjimo terminų ar siūloma akivaizdžiai per maža suma, verta patikrinti, ar ginčą galima nagrinėti Lietuvos teisme.